2022 10 11

Skiepijosi ir COVID-19 sirgo 3 kartus, kitas – nesiskiepijo ir nesirgo: ar turi įtakos imunitetas?

Koronaviruso pandemijos pradžia pasauliui sukėlė daug nerimo – ar žmonėms pavyks rasti priešnuodžių žaibiškam infekcijos plitimui ir ją suvaldyti. Mokslininkams atradus skiepus, daugelis atsikvėpė – galbūt vienas dūris grąžins įprastą gyvenimą, vis dėlto prireikė antro, trečio, šiandien dalis visuomenės ruošiasi ir ketvirtam. O pats koronavirusas baisumu vis dažniau prilyginamas sezoniniam gripui. Tiesa, skeptikų, tiek COVID-19 pandemijos, tiek vakcinos klausimais netrūko. Vienas pagrindinių jų argumentų buvo ir yra – natūralus imunitetas, neva leidžiantis jiems išvengti užsikrėtimo. Kaip paaiškinti faktą, jog vieni koronavirusu užsikrėtė jau po 3 kartus, o kiti – nė vieno?
PGR testas
Koronavirusas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Bendrą imunizacijos situaciją šalyje, kalbant apie COVID-19 infekciją, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė A. Žvirblienė įvertino gerai, tikino, kad nerimą kelia tik vienas aspektas – senjorai.

„Situacija yra nebloga, nes bendras paskiepytų žmonių procentas, jei skaičiuosime visus gyventojus, yra daugiau nei 70 proc. Lietuva šiuo klausimu atrodo geriausiai tarp Rytų Europos šalių. Neramina tik vienas dalykas, kad nepavyko pasiekti aukšto pasiskiepijusių žmonių procento tarp pagyvenusių žmonių, o jie yra didžiausia rizikos grupė. Vakcinuotų vyresnio nei 80 metų žmonių skaičius Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei, sakykime, Danijoje, Švedijoje, kuriose paskiepyta kone 100 proc. vyresniųjų“, – aiškino pašnekovė.

Imunologės teigimu, blogiausia, kad minėtos amžiaus grupės žmonės neretai turi lėtinių ligų, todėl jiems sirgti sunkia COVID-19 forma, atsidurti reanimacijoje ar net neišgyventi – kur kas didesnė rizika.

Iš tikrųjų nesirgusių – nedaug

Paprašyta pakomentuoti, kodėl vieni COVID-19 infekcija jau yra persirgę 3 kartus, o kiti – nė vieno, imunologė A. Žvirblienė pabrėžia, kad iš tikrųjų žmonių, neužsikrėtusių koronavirusu nė vieno karto, šiuo metu gali būti nedaug belikę.

„Greičiausiai nemaža dalis tų, kurie mano, kad nesirgo, iš tiesų buvo užsikrėtę, tačiau persirgo be simptomų arba lengva forma, todėl nesuprato, kad tai – COVID-19. Kartais būna, kad žmogus jaučia labai silpnus simptomus, juos ignoruoja, nepasidaro testo ir tada nežino, kad iš tiesų sirgo koronavirusu“, – kalbėjo profesorė.

Komentuodama skirtingą užsikrėtimo ir sunkios ligos riziką, A. Žvirblienė tikino, kad tai priklauso nuo įvairių veiksnių – amžiaus, gretutinių ligų ir, aišku, imuniteto, kurio stiprumo pamatuoti, deja, niekas negali. „Atsparumas virusams ir įvairiems ligų sukėlėjams yra didele dalimi nulemtas genetikos. Žinome, kad įvairiomis ligomis vienas žmogus serga lengviau, kitas – sunkiau.

123RF.com nuotr./Omikron
123RF.com nuotr./Omikron

Aišku, dar įtakos turi lėtinės ligos ar kiti sveikatos veiksniai. Šiuo klausimu nėra kokių nors bendrų taisyklių. Mes žinome atvejų, kai labai sveiku save laikantis žmogus, sportininkas, suserga labai sunkiai, yra buvę ir mirties atvejų. Nuo mūsų pačių šie dalykai priklauso gana nedidele dalimi“, – aiškino pašnekovė.

Taigi, pasak profesorės, tie, kurie kliaujasi tiesiog savo imunitetu, iš tiesų nežinodami jo stiprumo ir atsparumo, tiesiog žaidžia ruletę ir labai rizikuoja.

Paklausta, kaip žmogus bent minimaliai galėtų stiprinti imunitetą, A. Žvirblienė tikina mananti, kad pati frazė „stiprinti imunitetą“ nėra teisinga. „Iš tikrųjų mes nežinome, kaip tą imunitetą stiprinti. Svarbiausia, kad net nežinome, kiek jis stiprus ar silpnas. Vienas dalykas, ką mes tikrai galime padaryti – nesudaryti imuninei sistemai dar prastesnių sąlygų. Visi suprantame, kad nepavalgiusio, pervargusio, neišsimiegojusio žmogaus visas organizmas yra nusilpęs, tada, aišku, ir imuninė sistema. Taigi pasakyti, kad mes negalime daryti tam įtakos – neteisinga, svarbu yra nesilpninti organizmo, neprisišaukti rizikos veiksnių, tačiau imuniteto stiprinimas papildais ar kokiais kitais dalykais – abejotinas, nes jis tiesiog didele dalimi nulemtas genetikos“, – komentavo A. Žvirblienė.

Užsikrėsti ir sirgti – ne tas pats

Imunologė atkreipia dėmesį, kad visuomenėje dažnai sąvokas „užsikrėsti“ ir „sirgti“ vartojame kaip sinonimus, tačiau tai nėra tas pats. Viena vertus, tai rodo besimptomiai atvejai, kai žmonės užsikrečia ir jaučiasi puikiai, kartais net nežino, kad yra užsikrėtę, o antra – užsikrėtę pakartotinai irgi dažnai jaučia labai silpnus simptomus ar jų nejaučia visai.

„Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ir pats užsikrėtimų skaičius mažėja. Procentas tų, kurie užsikrėtė antrą kartą, yra žymiai mažesnis nei tų, kurie užsikrėtė pirmąjį. O tokių, kuriems koronaviruso testas teigiamas buvo tris kartus – dar mažiau. Taigi tikrai galime teigti, kad persirgimas apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo, o reinfekcija būna lengvesnė arba tikrai ne sunkesnė už pirmąjį užsikrėtimą. Paprastai tariant, čia jau veikia imuninės sistemos dėsniai – mes dalinę apsaugą jau turime. Nežiūrint į tai, kad virusas kiek pasikeitė, imuninė sistema jį atpažįsta, nors galbūt suveikia ne iškart“, – aiškino specialistė.

Statistika, pasak A. Žvirblienės, rodo, kad vakcinos poveikis ima mažėti praėjus maždaug 3 mėnesiams po vakcinacijos. „Aišku, priklauso ir nuo vakcinos tipo, nuo viruso varianto. Pavyzdžiui, tendencijos, kurios buvo plintant delta variantui ir tos, kurios vyrauja dabar, esant omicron, skiriasi.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./PGR testas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./PGR testas

Ar vakcinuosimės kasmet?

Tik atsiradus vakcinoms nuo koronaviruso, buvo viltasi, kad galbūt užteks vienos vakcinos, vėliau sekė antra, trečia, o dabar – ketvirta. Ar tai rodo, kad COVID-19 gali tapti sezonine liga, tokia kaip gripas?

„Taip, prie to ir linkstame. Visuomenės imunizacijos lygis šiuo metu yra pakankamai aukštas, bet koks tiksliai aukštas, net nežinome. Žinome skaičių žmonių, kurie yra vakcinuoti ir kurie yra persirgę. Oficialiai užfiksuota, kad persirgo 1,2 mln. Lietuvos gyventojų, tačiau dar yra dalis, kurie persirgo be simptomų, nepasidarė testo ir nežino – taigi šis skaičius iš tiesų gali būti didesnis. Turime didelį skaičių ir vakcinuotų žmonių, o dar tarp visų jų yra didelė dalis ir turinčių hibridinį imunitetą, kuris laikomas dar tvirtesniu – ir persirgusių, ir vakcinuotų“, – pasakojo A. Žvirblienė.

Imunologė aiškino, kad koronavirusas tampa mažiau pavojingas dėl viso komplekso veiksnių – aukšto vakcinuotų ir persirgusių žmonių skaičiaus, susidariusio visuomeninio imuniteto ir silpnesnio paties viruso varianto. Antrą, trečią kartą koronavirusu užsikrečiančių žmonių hospitalizacijos ir mirčių atvejai itin reti, tai pavyko pasiekti būtent dėl vakcinų, persirgimų ir susidariusio aukšto visuomenės imuniteto, kuris neleidžia ligai plisti taip žaibiškai, kaip plito pradžioje.

Anot A. Žvirblienės, koronaviruso situacija iš tiesų panašėja į gripo, kai jis yra valdomas, o sunkūs atvejai nėra tokie dažni. Imunologė tikina, kad COVID-19 infekcijos pradžia buvo tokia grėsminga dėl paprastos priežasties – žmonija nebuvo su šiuo virusu iki šiol susidūrusi.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./PGR testas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./PGR testas

Paklausus, ar galėtų COVID-19 vakcina tapti viena iš rekomenduojamų tik gimusiems kūdikiams, A. Žvirblienė tikina, kad tyrimai yra atliekami, tačiau kol kas tokių sprendimų nenusimato. Imunologė atkreipė dėmesį, kad kūdikių ir vaikų grupėje taip pat yra nemažas imunizacijos lygis, nes virusas buvo plačiai pasklidęs darželiuose, mokyklose, koronavirusu sirgdavo šeimomis, tik dažniausiai, kaip žinome, vaikams infekcijos forma būdavo lengvesnė nei vyresniems asmenims.

15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų