Po to, kai praėjusią savaitę kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė, kad „oficialiai tapusi senjore“ pasiskiepijo nuo koronaviruso, socialiniuose tinkluose pasirodė ne tik džiugių komentarų, bet ir klausimų, kodėl 65-erių sulaukusi prezidentė jau paskiepyta, o kitame rajone ar net tame pačiame mieste yra 80-mečių, vis dar tebelaukiančių gydytojo skambučio.
Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento Mindaugo Sinkevičiaus, tokius skirtumus tarp savivaldybių lemia technologinis atsilikimas.
Nors turime e.sveikatą ir informacinę pacientų registravimo sistemą, kai reikia, ji neveikia arba veikia ne taip, kaip turėtų, 15min sakė jis.
„Pas mus dabar veikia 60-ies greičių sistema. Kitaip tariant – darbą kiekvieną dieną organizuoja 60 savivaldybių ir tada atsitinka taip, kad vieni jau toliau pajudėję, o kai kas dar uodegoje.
Aš suprantu tuos žmones, kurie sako: „Aš esu „80+“ ir dar nesu gavęs skiepo, o kažkurioje savivaldybėje skiepija gerokai jaunesnius už mane“, bet tai lemia bendros informacinės sistemos, kuri galėtų visos Lietuvos senjorus sudėlioti, neturėjimas. <...>
Pas mus dabar yra 60 skirtingų sistemų, aišku, prioritetai tie patys, bet judėjimo greitis yra ne tas pats ir tada žmonės reiškia suprantamą nepasitenkinimą“, – situaciją komentavo M.Sinkevičius.
Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė, kalbėdama apie situaciją sostinėje, taip pat pabrėžė, kad netolygumai tarp vakcinuojamų pacientų susidarė dėl skirtingos situacijos kiekviename iš skiepijimo centrų.
Jų Vilniuje yra septyni.
Pas mus dabar veikia 60-ies greičių sistema.
„Kiekvienos iš organizuojančių įstaigų sąrašas yra skirtingas. Vienose – daugiau pacientų sutinka skiepytis, kitose – mažiau ir t.t. Dėl to kai kurios vakcinaciją organizuojančios įstaigos jau pereina į „65+“ grupę, nes visų iki tol buvusių grupių pacientai jau paskiepyti, atsisakė skiepo arba jį atidėjo (pavyzdžiui, jei serga)“, – teigė ji.
Kitose savivaldybėse – situacija panaši. Vienur jau spėta suskiepyti visus tam norą išreiškusius vyriausiuosius gyventojus, todėl kviečiami ir jaunesni, o kitur vyriausiems amžiumi žmonėms dar teks palūkėti.
Gyventojai persigalvoja
Pavyzdžiui, Statistikos departamento duomenimis, iki kovo 10 dienos Trakų rajono savivaldybėje buvo paskiepyti 2 215 gyventojai.
Tarp jų – visi 80-ies ir vyresni senjorai, kurie sutiko skiepytis.
Todėl šiuo metu tai daryti kviečiami ir visi, sulaukę 65-erių, 15min teigė Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė.
Tačiau, specialistės teigimu, vis dar atsiranda ir tokių senolių, kurie anksčiau skiepytis nesutiko, bet vėliau persigalvojo.
„Dažnai būna, kad žmogus iš karto atsisako, pagalvoja ir paskui vėl pakartotinai kreipiasi į šeimos gydytoją ir tada, žinoma, gauna skiepą, – pastebėjo ji.
– Net kai bus masinė vakcinacija, dar atsiras vyresnių senjorų, kurie tuo metu apsispręs arba su jais pavyks susisiekti. Tikrai nėra taip, kad žmogus neturės galimybės. Kas priklauso nuo mūsų, stengiamės padaryti.“
Anot A.Mankeliūnienės, vyresnio amžiaus gyventojus, jeigu jie gyvena vieni, atokioje vietovėje, apskritai sunku pasiekti – kol kas visas darbas krenta ant šeimos gydytojų pečių.
„Gavome iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) žinią, kad 70 ir vyresni asmenys gali registruotis per išankstinę pacientų registravimo sistemą, bet suprantame, kad patys 70-ies ir vyresni senjorai nelabai ką padarys, mažai kas išvis naudojasi internetu.
Kol kas mes skatiname registruotis pas šeimos gydytojus, taip yra lengviau“, – vakcinavimo procesą komentavo specialistė.
Kiek turi, tiek skiepija
Klaipėdos rajono savivaldybėje vakcinacija vyksta lėčiau, nei leistų turimi pajėgumai.
Savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė teigė, kad per dieną vidutiniškai skiepijama 140 asmenų, jeigu yra daugiau vakcinų – vidutiniškai po 240. Tačiau galėtų ir daugiau.
„Pagal numatytas skiepijimo vietas galėtume paskiepyti po 1000 asmenų per dieną. Deja, iki šiol Klaipėdos rajonui buvo paskirtos 3543 vakcinos“, – apgailestavo ji.
Šiuo metu, savivaldybės duomenimis, yra paskiepyta kiek daugiau nei 24 proc. visų 80 metų ir vyresnių gyventojų, beveik 16 proc. 70–80 metų amžiaus ir daugiau kaip 10 proc. 60–69 metų amžiaus senjorų.
Vėlgi, kai kuriose seniūnijose suskiepyti visi vyriausieji ir eilėje jau stovi 65-erių sulaukę žmonės, kitose – skiepai vis dar dalijami 80-mečiams.
„Klaipėdos rajone yra 10 skiepijimo centrų, ten, kur paskiepyti visi norintys 80-mečiai, jau skiepijami ir jaunesni“, – netolygumų priežastis pačioje savivaldybėje nurodė jos atstovė.
Jei atkeliautų didesni vakcinų kiekiai, būtų paskiepyta daugiau, patikino L.Kaveckienė.
Šiai minčiai antrino ir Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Danas Bortkevičius.
PSPC turi galimybę vakcinuoti iki 200 dozių per dieną, tačiau dėl vakcinų trūkumo vidutiniškai yra vakcinuojama apie 60 dozių per dieną.
„PSPC turi galimybę vakcinuoti iki 200 dozių per dieną, tačiau dėl vakcinų trūkumo vidutiniškai yra vakcinuojama apie 60 dozių per dieną“, – 15min sakė jis.
Bei papildė, kad kyla ir kitų problemų: pacientai atsisako skiepytis, nori patys pasirinkti konkretaus gamintojo vakciną bei laiką, kada galėtų atvykti, neatsižvelgdami į vakcinuojančios įstaigos galimybes.
Jo teigimu, Varėnos rajono savivaldybėje atsisakančių skiepytis yra daugiau nei trečdalis.
Abejoja dėl kolektyvinio imuniteto
M.Sinkevičius, komentuodamas situaciją dėl nenoro skiepytis, pažymėjo, kad taip yra kone visose savivaldybėse. Jeigu taip ir toliau, kolektyvinį imunitetą vargu ar pasieksime, mano jis.
„Imkime vieną senjorų segmentą, 80-ies ir vyresnių. Šioje grupėje pasiskiepijusių asmenų skaičius procentiškai Jonavoje neviršija 40 proc.
Jeigu mūsų šalies ambicija yra paskiepyti 70 proc. populiacijos, tai arba reiškia, kad jaunesnės asmenų grupės turės geresnius rodiklius pademonstruoti, nei „80+“ grupė, arba tiesiog mūsų ambicija liks neišpildyta, nes kol kas nusiteikimas skiepytis nėra aukštas“, – komentavo jis.
Nieko gero nežada ir pirmadienį skelbtas rinkos ir vartotojų nuomonės tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ atliktas tyrimas.
Jo rezultatai parodė, kad skiepytis nuo COVID-19 yra linkę tik kiek daugiau nei pusė gyventojų.
O daugiausia nerimo kelia tai, kad skiepytis nežada didelė dalis darbingo – nuo 25 iki 35 metų amžiaus – gyventojų.
Jaunesnės asmenų grupės turės geresnius rodiklius pademonstruoti, nei „80+“ grupė, arba tiesiog mūsų ambicija liks neišpildyta.
A.Mankeliūnienės teigimu, Trakų rajone atsisakančių skiepytis taip pat nestinga.
Neigiamą įtaką esą padarė ir pirminė informacija apie „Astra Zeneca“ vakciną, kai imta kalbėti, kad vyresnio amžiaus žmonėms ji nėra tokia efektyvi.
Ji teigė, kad problemų buvo kilę jau anksčiau, pradėjus skiepyti pedagogus. Tačiau rinktis vakcinos savivaldybėje neleidžiama.
„Negalime pradėti leisti rinktis žmonėms, nes tada išeina kas? Išeina, kad atlieka „Astra Zenecos“. Pas mus kol kas tokios didelė problemos nėra, jeigu žmogus nori informacijos, žinoma, prieš skiepą informuojama, kokia tai vakcina, yra ir atsisakančių, bet yra kuriems viskas tinka.
Tačiau „Astra Zeneca“ turi įgavusį neigiamą atspalvį visuomenėje, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. <...> Pirminė žinia savo darbą padarė“, – situaciją Trakų rajone komentavo specialistė.
Pirminė žinia savo darbą padarė.
Jos teigimu, tiek savivaldybės, tiek gydymo įstaigų mastu yra komunikuojama apie vakcinų efektyvumą, pabrėžiant, kad „AstraZeneca“ niekuo nėra blogesnė už kitas vakcinas.
Klaipėdos rajono savivaldybė tikslių duomenų apie senjorų atsisakymą skiepytis neturi, bet pateikė duomenis apie pedagogus.
Jų visoje savivaldybėje sutiko skiepytis daugiau nei 80 proc., o skaičiuojant visus švietimo įstaigų darbuotojus – 47 proc.
Informacinę kampaniją kuria patys
A.Mankeliūnienė teigė, kad Trakų rajono savivaldybė, nelaukdama nacionalinės informacinės kampanijos, ėmė ją rengti pati – spausdinti plakatus, kabinti juos viešose vietose.
„Ir informacinę kampaniją leidžiame, ir dideles reklamas užsakinėjame mieste, seniūnijas vėl pasitelkiame, kad plakatus visur išsikabintų, įstaigose bandysime, autobusų stotelėse, bažnyčioje.
Mūsų merė net kreipėsi į dvasininkus, kad apeigų metu irgi praneštų, nes ten lankosi vyresnio amžiaus žmonės. Stengiamės pasitelkti visas žmogiškas galimybes ir kviesti“, – priemones paraginti gyventojus skiepyti įvardijo A.Mankeliūnienė.
Klaipėdos rajono savivaldybės atstovė L.Kaveckienė taip pat pabrėžė, kad vakcinavimo viešinimo kampanija šalies mastu pagelbėtų.
Tiesa, ji jau prasidėjo, tik kiek vėlai – kovo 10-ąją.
Kaip pranešė SAM, jos feisbuko ir „Youtube“ paskyrose jau paskelbti šeši informacinei kampanijai skirti vaizdo įrašai.
Vis dėlto komunikacijos ir rinkodaros ekspertai sako, kad kampanijos tempai yra per lėti, o pati komunikacija – per siaura.
Mūsų merė net kreipėsi į dvasininkus, kad apeigų metu irgi praneštų, nes ten lankosi vyresnio amžiaus.
Rengiasi masinei vakcinacijai
Savivaldybės po truputį ruošiasi ir masinei vakcinacijai.
M.Sinkevičiaus teigimu, didelių problemų nėra, vargina tik nežinomybė.
„Klausimas yra tik vienas: visi klausia, kada bus vakcinos. Nori dirbti maksimaliomis apimtimis, savaitgaliais, švenčių dienomis, neribotą darbo laiką, <...> bet reikia tam darbo. Jonavoje skiepijame po 100 žmonių, o Panevėžyje po 200 per dieną, tai ne tie skaičiai, kurių norėtųsi“, – sakė jis.
Tiesa, Trakų rajone šiek tiek sunkumų kyla dėl logistikos, mat Lentvaryje greitu metu bus uždaroma geležinkelio pervaža.
Miestas bus padalintas į dvi dalis, o norint patekti iš vienos į kitą – teks važiuoti aplinkkeliu.
Klausimas yra tik vienas, visi klausia, kada bus vakcinos.
Todėl, A.Mankeliūnienės teigimu, mieste bus įrengti du vakcinavimo centrai, kad gyventojams nereikėtų gaišti savo laiko.
Ji taip pat paminėjo, kad masinei vakcinacijai bus pasitelkiamos kultūros centrų ar kitos salės, nes poliklinikoje tam pakankamai vietos nėra.
„Poliklinikos patalpos nėra tokios didelės, kad žmonės saugiai, išlaikydami atstumus, galėtų laukti, tada tarp jų daromas ilgesnis tarpas, kad jie nesibūriuotų ir taip sumažėja vakcinavimo tempas“, – aiškino A.Mankeliūnienė.
Naujus vakcinavimo centrus atidaro ir didieji miestai.
Vasario pabaigoje Kaune atidarytas didžiausias šalyje vakcinavimo nuo COVID-19 centras Ledo rūmuose. Šią savaitę šiauliečiams duris atvėrė Šiaulių arena.
Vilniuje nuo kovo 22 dienos planuojama atidaryti vakcinavimo erdvę Vilniaus miesto savivaldybėje.
Žadama, kad greitu metu skiepijimas taip pat vyks Lietuvos neformaliojo ugdymo centre (Žirmūnų g. 1b) bei „Sodros“ pastate.
