Lietuvoje skiepijami tik suaugusieji
„Vaikai ir paaugliai pandemijoje visiškai pamiršti“, – skaitydama pranešimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų surengtoje konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“, apgailestavo vaikų pulmonologė doc. dr. Lina Jankauskaitė.
Europos Sąjungoje jau įregistruotos keturios vakcinos: kompanijų „Pfizer“/„BioNTech“ („Comirnaty“), „Moderna“, „AstraZeneca“ („Vaxzevria“) ir „Janssen“ („Johnson & Johnson“ dukterinės įmonės).
Trys iš jų skirtos asmenims nuo 18 metų, mat jų bandymuose dalyvavo tik suaugę žmonės ir poveikis vaikams registravimo metu dar nebuvo ištirtas.
Vienintelė „Comirnaty" yra skirta ir paaugliams nuo 16 metų, nes šios vakcinos tyrimuose dalyvavo ir tokio amžiaus žmonės.
„16 metų ir vyresni paaugliai, kurie dėl ligos patenka į prioritetinę grupę, turėtų būti skiepijami „Comirnaty" vakcina“, – portalą 15min informavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytojos L.Jankauskaitės manymu, situacija šioje srityje turės greitai keistis: „Pandemijos metu galvojame: na, taip, vaikai serga lengviau, vaikų liga būna paprastesnė (…). Tačiau viskas keičiasi, todėl vaikai ir paaugliai taip pat turi sulaukti požiūrio į vakcinaciją nuo COVID-19 pasikeitimo.“
Persirgo nepastebėjusi, o po to atsidūrė reanimacijoje
Jos kolegė, vaikų intensyvios terapijos gydytoja doc. dr. Dovilė Grinkevičiūtė renginyje pasakojo apie lapkritį buvusį atvejį.
Ligoninėje atsidūrė 17-metė mergina, kurios tėčiui buvo patvirtinta COVID-19.
Susirgus paauglei pirmą dieną ėmė skaudėti pilvą, stipriai pakilo temperatūra.
Trečią dieną ji kreipėsi į Vaikų skubios pagalbos skyrių. Nors pilve pakitimų nepastebėta, buvo rasta uždegimo požymių, todėl mergina paguldyta į ligoninę stebėjimui.
Kadangi penktą dieną tapo vangi, atsirado šoko požymių, nukrito arterinis kraujo spaudimas, ligonė perkelta į Vaikų intensyvios terapijos skyrių.
Didelių organizmo pakitimų nebuvo nustatyta, bet jau tą pačią naktį, trinkant gyvybinėms funkcijoms, jai buvo pradėta taikyti dirbtinė plaučių ventiliacija. Įtariant citokinų audrą, septintą dieną buvo pradėtos jų sorbcijos procedūros.
Citokinai – tirpūs baltymai, kuriuos išskiria ląstelės, – yra labai svarbūs imuniniam atsakui, nes per juos vyksta imuninės sistemos ląstelių komunikacija.
Normalaus imuninio atsako metu citokinai išskiriami trumpą laiką ir veikia tik aplinkines ląsteles.
Jei citokinus pradeda gaminti daug ląstelių, jie patenka į kraują ir prasideda sisteminis organizmo atsakas į virusą. Tokią būseną gali sukelti ir kai kurie kiti virusai, ne vien koronavirusas.
Imuninei sistemai sureagavus į virusą tarsi prasideda sąveika tarp jo ir užsikrėtusio organizmo.
Geriausia išeitis – imuninei sistemai virusą tiesiog sudoroti, tuomet žmogus pasveiksta. Bet kai kuriems toks imuninis atsakas į virusą tampa per stiprus ir neadekvatus.
Praėjus porai savaičių merginos būklė pagerėjo, ji buvo grąžinta į vaikų ligų skyrių. Ligoninėje praleidusi tris savaites, ji buvo išrašyta namo.
Kiek anksčiau atlikto PRG testo rezultatas buvo neigiamas – tai reiškė, kad mergina tuo metu COVID-19 nesirgo. Tačiau jos kraujyje buvo rasta imunoglobulino G, kitaip tariant, ji infekcija jau buvo persirgusi.
Medikai jai diagnozavo multisisteminį uždegiminį sindromą vaikams (MIS-C) po SARS-CoV-2 infekcijos (angl. multi-system inflamatory syndrome in children following SARS-CoV-2 infection).
Ligoninėje – ir metukų vaikas
Pandemijos pradžioje buvo galvojama, kad infekcija aplenkia vaikus, nes jie nesirgo arba simptomai buvo lengvi (dabar pripažįstama, kad kaip tik dėl šios priežasties ligą sunku diagnozuoti, bet tai nereiškia, kad jie neserga).
Bet jau pernai balandį buvo pirmą kartą aprašytas MIS-C, susijęs su COVID-19. Pirmieji atvejai buvo nustatyti Jungtinėje Karalystėje (JK), Italijoje, Niujorke ir kitur JAV.
Tiesa, pirmieji atvejai dažniausiai buvo aprašyti kaip Kawasaki liga, toksinio šoko sindromas, antrinė hemofagocitinė limfohistiocitozė / makrofagų aktyvacijos sindromas, o ne kaip COVID-19 pasekmė.
Vaikų ligų klinikos patirtis rodo, kad nepilnamečiai šios ligos neišvengia, kartais serga itin sunkiai.
Gydytoja pateikė informacijos apie dar devynis Vaikų intensyvios terapijos skyriaus pacientus. Dauguma jų – 8-13 metų, nors būta ir ikimokyklinio amžiaus ligoniukų, o jauniausia buvo vos metukų sulaukusi mergaitė.
Vieni vaikai jautė COVID-19 simptomus, kiti turėjo kontaktą su sergančiuoju, tačiau daugumos tėvai nenurodė nei vieno, nei kito, kai kurie net nieko nežinojo apie virusą ar buvo įsitikinę, kad jis išgalvotas.
Beje, tik dviem iš šių vaikų buvo nustatyta COVID-19, kiti jau turėjo antikūnų, reiškia, buvo persirgę liga anksčiau.
Svarbūs ir dėl kolektyvinio imuniteto
L.Jankauskaitė konferencijoje apžvelgė vaikų skiepijimo būtinybę ir galimybes.
„Kodėl kalbame apie vaikus? Galite sakyti: vaikai serga lengviau, daug paprasčiau, pasveiksta greičiau, gal yra asimptomiai nešiotojai. Gal ir taip, bet ne viskas taip paprasta“, – tvirtino gydytoja.
Nepilnamečiai sudaro didelę visuomenės dalį, todėl, siekiant kolektyvinio imuniteto, skiepijami turėtų būti ir jie.
Vaikams labai svarbu socializacija ir edukacija, o pandemijos metu šiuo požiūriu jie yra labai nukentėję.
Apie nepilnamečius svarbu galvoti randantis SARS-CoV-2 mutacijoms. Mat, pavyzdžiui, JK nustatyta atmaina, jau vyraujanti ne vienoje šalyje ir sparčiai plintanti Lietuvoje, vaikai užsikrečia dažniau ir ne visi perserga lengvai.
Pranešėjos žodžiais, skiepai yra vienintelis būdas apsisaugoti nuo ligos: „Šios vakcijos išspręstų labai daug problemų. Vakcinos yra vienintelė apsauga nuo ligos ir, reikia pabrėžti, nuo pokovidinio sindromo. kuris vaikų neaplenkia.
Jie taip pat gali jausti bendrą negalavimą, smegenų miglą, dėl kurios negali susifokusuoti, negali mokytis. Jis tiesiog iškrenta iš gyvenimo. Jis nebėra tas vaikas, negali nei socializuotis, nei edukuotis.“
Jau galvoja apie bandymus su kūdikiais
Nors kol kas tik viena iš Europos Sąjungoje patvirtintų vakcinų galima skiepyti vyresnius paauglius, farmacijos kompanijos aiškinasi, ar jų sukurtos vakcinos tinkamos ir jaunesniems vaikams.
„Pfizer“/„BioNTech“ šioje srityje labiausiai pažengusios. Jau į bendrus vakcinos bandymus jie buvo įtraukę paauglius nuo 16 metų. Skiepai juos efektyviai pasaugojo nuo ligos.
Neseniai kompanijos ištyrė vakcinos „Comirnaty“ poveikį 12-15 metų paaugliams.
Pirminiai rezultatai – itin geri. Bandymuose iš viso dalyvavo 2 260 paauglių. Iš placebo grupėje buvusių 1 129 vaikų susirgo 18, iš paskiepytų 1 131 nesusirgo niekas.
„Jei vertintume efektuvumą praėjus mėnesiui po abiejų dozių, efektyvumas buvo labai stiprus – 100 proc. Susidarė stiprus imuninis atsakas, net didesnis nei vyresnių vaikų“, – apibendrino pranešėja.
Esama mitų, kad vaikai gali patirti stipresnes nepageidaujamas reakcijas dėl savo imuninės sistemos ypatumų. Tačiau šalutinis poveikis nesiskyrė nuo tų, kurie buvo užfiksuoti 16-25 metų grupėje: skausmas dūrio vietoje, karščiavimas, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai.
Jau planuojami bandymai su 6 mėnesių – 11 metų amžiaus vaikais. Jų žadama įtraukti dar daugiau – per 4 600 tiriamųjų.
Kadangi vaikų imuninis atsakas skiriasi, priklausomai nuo amžiaus, tyrimų dalyvius žadama suskirstyti į 5-11 metų, 2-5 metų ir 6-2 mėnesių amžiaus grupes. Rezultatų tikimasi dar šiemet.
„Moderna“ nepilnamečių asmenų į pirminius vakcinos tyrimus nebuvo įtraukusi, tačiau dar gruodį buvo užregistruota paraiška atlikti bandymus su 3 tūkst. 12-17 metų amžiaus paauglių.
Jau pradėti bandymai su 6 mėnesių – 11 metų amžiaus vaikais, jų dalyvauja 6 750.
Po paskiepijimo „Vaxzevria“ vakcinomis nustačius pavienių kraujo krešulių susidarymo atvejų, jos gamintoja „AstraZeneca“ bandymus su vaikais kol kas sustabdė.
„Johnson & Johnson“ dar tik ketina tyrimus su 12-18 metų amžiaus vaikais.
Tokios pragaištingos infekcijos nepamena
Habilituoto medicinos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, tyrimai atliekami su įvairaus amžiaus vaikais, net pačiais mažiausiais, kitaip būtų sunku nustatyti vakcinos poveikį.
Teisiškai vaikas yra ir metukų kūdikis, ir 17-metis paauglys.
Bet, jei pastarasis gali pasiskųsti pasijutęs blogai, mažylis to nepasakys, todėl yra sukurtos metodikos, kaip įvertinti vakcinos poveikį įvairaus amžiaus vaikams.
Tai yra vienintelis kelias, nes neįmanoma, ištyrus poveikį suaugusiam žmogui ar net paaugliui, tiesiog perskaičiuoti dozės dydį ir skiepyti mažametį be tyrimų.
Anot profesoriaus, nei skiepai vaikams, nei jų tyrimai stipriai nesiskiria nuo suaugusiųjų.
Visi skiepai esantys bendri, nėra tik vaikiškų ar suaugusiųjų.
Pavyzdžiui, jei žmogus nesirgęs vaikiška liga laikomais vėjaraupiais, jam reikėtų pasiskiepyti.
Svarbu tik tai, ar žmogus turi imunitetą, – jei taip, skiepo nebereikia, priešingu atveju, nepriklausomai nuo amžiaus, turi būti skiepijama.
Beje, vakcinų dozės vaikams kartais (skiepų nuo difterijos, kokliušo) būna net didesnės nei skirtosios suaugusiems – taip yra dėl imuninės sistemos reagavimo ypatumų.
Vienas iš vakcinų tyrimo etapų yra dozės dydžio nustatymas. Taigi ir atliekant klinikinius tyrimus su vaikais vienas iš klausimų, į kurį teks atsakyti, – kokio dydžio dozę skirti.
Imunizacija laikoma saugiu ir ekonomišku būdu apsaugoti žmones, ypač kūdikius ir mažus vaikus, nuo tam tikrų infekcinių ligų.
Paklaustas, ką pasakytų žmonėms, kurie abejoja dėl savų vaikų skiepijimo, medikas teigė per daug darbo metų neprisimenąs kitos infekcinės ligos, nuo kurios mirčių būtų tiek, kiek Lietuvoje buvo nuo COVID-19.
„Tai rinkitės. Iki šiol pasirinkimo neturėjome, buvo vienas kelias – izoliacija. Atsiradus vakcinai, yra arba izoliavimo priemonės, arba poveikis žmogaus imuninei sistemai – skiepijimas“, – anksčiau 15min sakė medikas.
Jei kyla klausimų dėl COVID-19 vakcinos, siųskite juos mūsų redakcijai el. pašto adresu skiepai@15min.lt.
