Problemos Kristapiškių kaime neatsirado staiga – jos užaugo. Šeima, apie kurią pasakoja L.Ambrasas, yra socialinių darbuotojų akiratyje. Vietos gyventojams daugiausia nerimo pradėjo kelti vienas iš šios šeimos narių – 23 metų vyras.
„Tai žmogus, kuris sistemingai daro pažeidimus ir apie tai pats kaime giriasi. Vairuoja automobilį, nors niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonė nėra registruota jo vardu.
Kartą aš pastebėjau automobilį, kai jis degalinėje pylėsi degalus. Pranešiau policijai, pareigūnai jį sučiupo“, – pasakojo L.Ambrasas.
Vyrą policininkai rado namuose, tačiau pareigūnams jis nurodė, kad vairavo kitas asmuo.
„Tačiau pareigūnai patikrino vaizdo medžiagą degalinėje ir surašė jam protokolą“, – sakė L.Ambrasas.
Saugios kaimynystės grupės pirmininkas sako, jog jam kyla ir daugiau klausimų: kaip vyras įsigijo automobilį, kieno vardu jį registravo, ar šiuos dokumentus matė protokolą rašę policijos pareigūnai?
„Nežinau, ar matė, aš prašiau, kad nubaustų automobilio šeimininką už tai, kad duoda asmeniui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, vairuoti transporto priemonę“, – sakė L.Ambrasas.
Pasak pašnekovo, tai – ne pirmas vyro pažeidimas, o jam paskirtų baudų jis nemoka, pajamų, iš kurių galima būtų jas išskaičiuoti, nėra, turto taip pat nėra.
Kas pažabos nebaudžiamu pasijutusio gyventojo elgesį?
Negana to, nebaudžiamu pasijutęs kaimo gyventojas nusprendė paauklėti apie pažeidimą pranešusį L.Ambrasą.
„Jis su sėbru buvo pas mane atėjęs aiškintis santykių. Tai buvo apie pusė penkių ryto. Beldėsi į langą, vienas iš jų buvo su metaliniu strypu. Tada iškūlė namų ir mašinos langus. Iškviečiau policiją, tačiau jų vietoje nesugavo“, – sakė L.Ambrasas.
Vėliau abu vyrai prisipažino, jiems surašytas protokolas, o į teismą dar ketina papildomai kreiptis ir L.Ambrasas.
„Parašiau, kad man padaryta mažesnė žala, pareigūnai primygtinai reikalavo nerašyti daugiau, nes seni langai, senas automobilis. Tad iki baudžiamosios atsakomybės trūko kelių eurų. Kreipiuosi pats į teismą, ieškinį ruošiu, nes žala tikrai buvo didesnė“, – sakė pašnekovas.
Šioje situacijoje L.Ambrasą labiausiai piktina ne tik iškulti langai, bet ir tai, kad nėra nė vienos institucijos, kuri galėtų pažaboti tokį kaimo gyventojo elgesį.
„Pavyzdžiui, jis turi traktorininko teises, tačiau iš jo jų neatima, nes du registrai tarpusavyje nesusiję. Neturėdamas teisės vairuoti automobilio jis juk už nieką neatsako, jam gali būti skiriama nors ir dešimt baudų, kurių jie nemoka“, – kalbėjo L.Ambrasas.
Saugios kaimynystės grupės pirmininkas tvirtina, jog į šią šeimą dėmesį turėtų atkreipti ir socialiniai darbuotojai, tačiau ne vietos, o bent jau – Prienų savivaldybės.
„Jis turi 4 metukų sūnų, tas vaikelis ir šeima gyvena, mano žiniomis, name, kuris pastatytas be leidimo. Tai buvo statybinis vagonėlis, kur per laiką atsirado pamatai, priestatas“, – kalbėjo L.Ambrasas.
Tokių istorijų – toli gražu ne viena
Antstolė Angelė Kvaraciejienė sako, kad jos ši situacija nestebina, o tokių istorijų – toli gražu ne viena, piktybiniai pažeidėjai puikiai išmano įstatymų netobulumus.
„Nemažai tokių. Jie važinėja gerais automobiliais, turi turto, tačiau viskas užrašyta kito žmogaus vardu. Ir mes neturime teisės iš jo išieškoti – neleidžia įstatymas“, – sakė A.Kvaraciejienė.
Norint išspręsti šią problemą visų pirma reikia pokyčių įstatymuose.
Antstolės teigimu, norint išspręsti šią problemą visų pirma reikia pokyčių įstatymuose. Išieškodami skolas, antstoliai remiasi Civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis.
„Ir jie tuo naudojasi, šaiposi ir iš mūsų, ir iš kreditorių. Manau, kad tikrai įmanoma tam įstatymiškai uždėti saugiklius. Kiek administracinių baudų būtų surinkta į biudžetą? Pavyzdžiui, gal reiktų priimti įstatymą, kad negalima atlikti automobilio techninės apžiūros, kol nėra sumokėta bauda?
Lietuvoje žmogui sudarytos sąlygos per 40 dienų sumokėti baudą, ir tada valstybė jam daro nuolaidą, skirdama pusę minimalios baudos.
Bet jis to nedaro. Tada šios baudos pasieka mus, ir sumos keičiasi. Ir netiesa, kad mes nesame suinteresuoti padėti žmogui: tegul ateina, tegul bendrauja, tegul sumoka dalimis”, – kalbėjo antstolė A. Kvaraciejienė.
Kodėl sąžiningai dirbančių pinigai švaistomi remti pažeidėjams?
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkės, antstolės Ingos Karalienės, esminė problemos priežastis – perteklinė tolerancija pažeidėjams. Antstoliams pavyksta išieškoti tik apie 40 proc. skirtų administracinių baudų, kadangi didžioji dalis skolininkų yra administracinės teisės pažeidėjai ir daugelis jų gauna socialines pašalpas, iš kurių išieškoti negalima. Tai reiškia, kad didelė dalis pažeidėjų, kuriems skirtos baudos neišieškomos, per socialines išmokas naudojasi visų sąžiningai dirbančių žmonių sukurtu finansiniu gėriu. Ir ne antstoliai skurdina skolininkus, o baudų nemokantys ir visuomenei naudingų darbų neatliekantys pažeidėjai skurdina mus visus.
Pažeidimų toleravimas ir toliau skatina neatsakingą finansinį elgesį.
„Mes kalbame apie skaudžias nelaimes keliuose, bet nekalbame apie pažeidėjų nesumokėtas baudas. Nutylime, kad pažeidėjai neatlieka visuomenei naudingų darbų. Toks pažeidimų toleravimas ir toliau skatina neatsakingą finansinį elgesį“, – pabrėžia I.Karalienė. Jos žodžiais, toks pat neatsakingas elgesys persikelia ir į santykius su kreditoriais, taip pat neatsakingai žiūrima į pareigą išlaikyti vaikus. Ir matome skolininkų bylose tas pačias pavardes, kurios kartojasi. Žmonės turi po 500, 300, 200 nesumokėtų baudų.
Kaip teigia I.Karalienė, socialiai teisingą sprendimą šių metų pavasarį siūlė Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė ir Andrius Palionis: darbingiems skolininkams, kurie nesutinka atlikti visuomenei naudingų darbų ir naudodamiesi socialinėmis pašalpomis toliau daro pažeidimus, sumažinti socialines išmokas nors nedidele dalimi. Deja, pasiūlymas nesulaukė pritarimo ir buvo sukritikuotas net nesigilinant į problemos ir siūlymo esmę – kad pašalpos mažėtų tik nesutinkantiems dirbti visuomenei naudingų darbų.
Antstolių išieškomų skolų struktūra
