Vilniaus savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos departamento direktorius Edmundas Kačkus „15min“ sakė, kad įsiskolinimas per metus sumažėjo 35 mln. Lt, tačiau pripažino, jog kone milijardą siekianti suma vis tiek įspūdinga.
Savivaldybės vicemeras Romas Adomavičius pasakojo, kad prastą biudžeto padėtį ir skolų augimą labiausiai skatina nesurenkamas gyventojų pajamų mokestis. Taip yra todėl, kad Vilniuje gyvena daug žmonių, kurie deklaravę savo gyvenamąją vietą visoje Lietuvoje.
„Beveik pusė surinktų į miesto iždą mokesčių iškeliauja į kitas savivaldybes, nes įstatymai numato, kad žmogus turi gauti viešąsias paslaugas ten, kur deklaruoja gyvenamąją vietą. Jo pinigai iškeliauja ten, nors paslaugas gauna čia, už jas visiškai nemokėdamas“, – aiškino valdininkas.
Biudžetas – kuklesnis
Daugeliui Lietuvos savivaldybių atitenka nuo 95 iki 100 proc. jų surenkamo gyventojų pajamų mokesčio. Tuo tarpu Vilnius vietoj numatytų 40 proc. gaus 22 proc. Tai labiausiai ir nustekena miesto kišenę. „Šių metų biudžetas 140 mln. Lt mažesnis nei pernai. Būtų labai gerai, jeigu skolos bent jau nedidėtų“, – sakė E.Kačkus.
2011-aisiais Vilnius privalės išgyventi už kiek daugiau negu 963 mln. Lt. Kartu su Europos Sąjungos, Privatizavimo, kitų fondų bei skolintomis lėšomis miesto biudžete bus beveik 1,5 mlrd. Lt.
Siūlau ne veržtis diržus, o ieškoti efektyvumo resursų, – sakė. R.Rudzkis.
„15min“ kalbinamas „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis sakė, kad skolų aspektu Vilnius iš kitų Lietuvos miestų neišsiskiria ir jo skolos nėra tragiškos, jeigu jas lyginsime su gaunamomis pajamomis.
„Pažvelgsime į, tarkime, Jungtines Valstijas. Šalies federalinė skola yra maždaug 100 proc. bendrojo vidaus produkto. Vilniaus skolos, palyginti su pajamomis, santykis yra mažesnis. Tai nėra skola, kuri išsiskirtų iš pasaulio konteksto“, – teigė analitikas.
Veikti reikės nedelsiant
Vis dėlto 875 mln. Lt skola yra pakankamai didelė, kad sukeltų tam tikrą grėsmę. Todėl Vilniaus valdžia, kuri ateis po savivaldybių rinkimų, turės neišvengiamai ir ilgai nedelsdama parengti skolos procentinio mažėjimo planą.
„Didžiausia grėsmė yra tokia, kad gali brangti skolinimasis. O jis gali brangti dėl dviejų priežasčių. Viena – skolinimasis apskritai brangs, kita – kai skolos ir pajamų santykis pasidaro gana didelis, finansų rinkos pradeda abejoti, ar savivaldybė ilgainiui bus moki“, – aiškino R.Rudzkis.
Jis siūlo Vilniaus savivaldybei ne veržtis diržus ir mažinti savivaldybės įmonių teikiamų paslaugų skaičių, bet ieškoti taupymo būdų.
„Tas pačias paslaugas galima teikti efektyviau tvarkantis pavaldžiame ūkyje. Kiek rezervų matome, kai kalbame apie viešuosius pirkimus, savivaldybei pavaldžias įmones, bendrovių, kurios turi monopolį, išlaidavimą“, – vardijo R.Rudzkis.
Savo ruožtu R.Adomavičius tvirtina, kad būsimoji sostinės valdžia turėtų siekti ateityje Vilniaus biudžetą formuoti kitaip negu dabar – taip, kad sostinėje liktų daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kuris ir sudaro pagrindinę pajamų dalį.
„Daug kartų kėlėme šį klausimą įvairiais lygiais: Finansų ministerijoje, su Vyriausybės nariais kalbėjome, Seime diskutavome, bet situacija iš esmės nepasikeitė“, – pripažino R.Adomavičius.
