Aplinkinių pasakojamos istorijos neišgąsdino
Lina atvirauja niekada negalvojusi, kad taps juodadarbe, svajonės buvo visai kitokios. Moteris įsitikinusi – jeigu ne meilė, netikėtai užgimusi kitam emigrantui, greičiausiai jos jau seniai čia nebūtų.
Meluoja tie, kurie sako, kad tik Lietuvoje žmonės skaičiuoja paskutinius centus duonos kepalui, Škotijoje irgi taip būna, prisipažįsta Lina.
„Aš dirbau žuvies fabrike ir nuomojausi butą virš kebabinės, o mano vyras dirbo šitoje kebabinėje. Tai kiekvieną dieną, kai grįždavau namo, jis atidarydavo kebabinės duris, visada labas – labas, padovanojo ne vieną kebabą. Taip pradėjome bendrauti, bendravome daugiau kaip metus, po to bandėme gyventi kartu, vėliau susituokėme“, – „Emigrantams“ pasakoja Lina.
Linos meilę užsitarnavęs vyras į Škotiją atvyko iš Maroko. Nuo lietuvės jis skiriasi ne tik odos spalva, ne tik kultūriniais skirtumais, bet ir religija. Jis – musulmonas.
„Mane aplinkiniai gąsdino, pasakojo istorijas, kaip mane išveš, kaip atims mano vaikus, nors net negalvojau tada apie vaikus, kaip man uždės skarą. Bet aš abejoju, ar kuris iš tų žmonių, kurie mane gąsdino, buvo nors kiek bendravę su mano vyru. Žmonės daugiausiai gąsdina istorijomis iš laikraščių, televizijos. Jeigu pasakai žodį „musulmonas“, tai pirmiausiai pagalvos apie blogąsias puses. Bet neišsigandau“, – sako Lina.
Draugų ir giminaičių perspėjimai, kuriuos Lina girdėjo pirmaisiais santykių metais, nepasitvirtino. Į meilės žabangas moteris nėrė tik tada, kai įsitikino, kad bus gerbiama tokia, kokia yra.
„[Apie skaras ir pan. dalykus] pradėjome kalbėtis ne tada, kai pradėjome gyventi, o tikriausiai tada, kai jis man pasiūlė pirmą kebabą. Mano žodžiai buvo, kad, jeigu mes norime kažką bandyti, [tai jis turi žinoti, kad] aš niekada nekeisiu savo religijos, nes man yra gerai, aš esu patenkinta, aš nenoriu būti kažkuo kitu.
Mano vyro žodžiai buvo, kad jis gerbs mano religiją ir niekada manęs nevers kažko keisti, nes negalima priversti žmogaus keistis. Tikras musulmonas niekada tavęs nevers keisti religijos, kol tu pati to nenorėsi“, – tvirtina Lina.
Lina atvirauja niekada negalvojusi, kad taps juodadarbe, svajonės buvo visai kitokios. Moteris įsitikinusi – jeigu ne meilė, netikėtai užgimusi kitam emigrantui, greičiausiai jos jau seniai čia nebūtų.
Musulmonai romantiškesni ir rūpestingesni
Moteris teigia religijos nesureikšminanti ir priduria, kad netiesa, jog dviejų skirtingų tikėjimų žmonės negali sugyventi po vienu stogu. Ji su vyru – puikus pavyzdys: „Sekmadieniais į bažnyčią nevaikštau, bet per šventes į bažnyčią nueinam – švenčiam Kalėdas, Velykas, švenčiam daugumą švenčių. Jis – praktikuojantis musulmonas, meldžiasi penkis kartus per dieną, eina į mečetę, ne kiekvieną penktadienį, nes pas juos einama penktadieniais, bet eina, kada gali, nes šiaip dirba.“
Paklausta, ar neturėjo minčių pasigilinti į islamo religiją, Lina atsako: „Aš klausinėju vyro, man įdomu, kodėl tas, kodėl anas. Jeigu išgirstu kažką, tarkime, per televizorių apie moteris ar kažką kitą, paklausiu jo, jis man atsako. Bet pati nesigilinu, manęs tas netraukia, man yra gerai, kaip yra.“
Kodėl šimtai gražuolių Lietuvos auksaplaukių merginų pasirenka santuoką su musulmonais vyrais? Lina tam turi paaiškinimą.
„Jie gal labiau romantiški, labiau rūpestingi. Jeigu man kažkas negerai, ir jam yra kartu negerai. Jie bando neužgesinti šeimos židinio, kaip tik jį kurstyti – vakarienėmis, kavos atnešimu į lovą, mažučiais romantiškais dalykėliais“, – tikina Lina.
