– Kaip į galvą šovė idėja Škotijos tiltą apšviesti Lietuvos vėliavos spalvomis?, – Londoniete.lt paklausė M.Vaičiūno.
– 2015 m. birželį atvykę su žmona Dalia vis pamąstydavome, ar yra daugiau lietuvių šioje šalies dalyje?
Pernai liepos šeštąją pusryčiaudami pradėjome ieškoti, ar kas nors arti mūsų giedos Tautišką giesmę. Taip spontaniškai išlėkėm į Glazgą, kuris yra 3,5 val. kelio nuo mūsų.
Tada užsimezgė labai graži draugystė su ten gyvenančiais nuostabiais, šviesiais žmonėmis iš LISA (angl. Lithuanians in Scotland association).
Taip ir mes įsitraukėme į gražią ir įdomią veiklą. Prieš kelis mėnesius žmona LISA valdybos narių buvo išrinkta LISA Inverneso regiono vadove.
Šiemet artėjant šiai datai norėjosi sukurti šventę sau ir kitiems lietuviams, kurių Invernese yra daugiau nei 100.
– Ar labai sunku buvo įkalbinti miesto valdybą ryžtis šiai akcijai?
– Tiesiog paskambinau į Hailando savivaldybę ir paklausiau, ar būtų galimybė apšviesti Inverneso miesto tiltą per upę, nes tai vienas pagrindinių miesto objektų ir kas vakarą jis būna apšviestas. Matėme, jog jis švietė Prancūzijos bei kitų valstybių spalvomis po tragiškų įvykių solidarizuojantis su kitomis šalimis. Tad ir kilo idėja pasidomėti, ar tai įmanoma.
Buvome maloniai nustebinti geranorišku šventės palaikymu. Savivaldybės atsakingi asmenys su mumis mielai bendravo, operatyviai atsakydavo į el. laiškus, netgi būdami atostogose.
Norėtume pasakyti didelį ačiū ponui Davidui Haasui, kuris yra Hailando savivaldybės Inverneso regiono vadovas, bei ponui Johnui Beatonui. Esame labai laimingi, užmezgę naujų pažinčių.
– Kokie jausmai užplūdo matant taip gražiai trispalve nušviestą Škotijos tiltą?
– Smagu, jog yra žmonių, kuriems būti lietuviais negėda. Nors mūsų buvo nedaug, 11, bet vakaras buvo šiltas ir jaukus. Sunku jausmus apsakyti žodžiais, kai maždaug 22 val. sulaukėme mūsų trispalve apšviesto tilto. Jautėme didžiulį džiaugsmą ir pasididžiavimą, jog mums tai pavyko. Nesinorėjo važiuoti namo, ilgai šnekučiavomės, fotografavomės, džiaugėmės ir susidomėjusiems pasakojome, kokios šalies tai spalvos ir ko taip džiūgaujame.
– Ši akcija įvyko jau po „Brexit“ rezultatų, kada ypač paaštrėjusios diskusijos apie imigrantus. Ar dėl to nesijautėte nepatogiai?
– Nepajutome jokios diskriminacijos, neigiamų emocijų. Kaip minėjau, škotai šilti, draugiški, tolerantiški ir labai padedantys adaptuotis. Vis dėlto manome, jog daug kas priklauso ir nuo mūsų. Kaip sakoma: elkis taip, kaip nori, jog elgtųsi su tavimi.
– Yra, manančių, kad svečioje šalyje tautiškumą geriau demonstruoti tyliai. Įsivaizduokite panašias svečių šalių gyventojų akcijas Lietuvoje?
– Kritikų ir bambeklių visada buvo ir bus. Daugelyje šalių yra švenčiamos kitų šalių šventės, tapusios net tradicija.
– Papasakokite apie save: kiek laiko gyvenate Škotijoje, kaip ir kada atvykote?
– Mano žmona Dalia profesionali pianistė, Lietuvoje dirbo muzikos mokytoja. Lygiai prieš metus iškeitė darbą, karjerą ir atvyko paskui mane į Škotiją. Šiuo metu ji tobulina savo anglų kalbos žinias, dalyvauja įvairioje labdaringoje veikloje, mezga pažintis su įdomiais žmonėmis, prižiūri sūnų. Neseniai gavo pirmą savo darbą Škotijoje, kuriuo labai džiaugiasi.
Aš dirbau vadybininku Lietuvoje, gyvenome tikrai neblogai, bet norėjau ką nors pakeisti, daugiau keliauti, turėti daugiau galimybių įgyvendinant mūsų svajones, tad išleidau visas šeimos santaupas ir dar pasiskolinęs išvykau į Angliją, įgijau reikiamas kvalifikacijas ir po metų darbo paieškų, pusbrolio dėka prieš dvejus metus atvykau į Škotiją. Dirbu neardomos kontrolės specialistu, daugiausia naftos pramonėje.
Dirbdamas čia pagaliau leidau sau įgyvendinti seną svajonę – užsiimti fotografija. Kol kas tai tik hobis.
Turime penkerių metų sūnų Emilį, kuris puikiai adaptavosi čia.
– Ar Škotija jau laikote savo namais, ar tik laikina gyvenimo stotele?
– Namai ten, kur šeima. Mums yra gerai visur, kur esame kartu. Šią šalį pamilome greitai, dėl labai draugiškų, tolerantiškų vietinių žmonių bei pasakiškos gamtos. Gyvename kalnuočiausioje ir gražiausioje Škotijos dalyje, netoli Hailando sostinės Inverneso.
Kadangi širdyse esame užkietėję keliautojai, miestelis, kuriame gyvename, yra puikus tuo, kad dviejų valandų atstumu važiuojant visomis kryptimis galime pamatyti gražiausias vietas, dėl kurių žmonės čia važiuoja iš viso pasaulio. Ir vis vien prireiks kelerių metų ištyrinėti viskam.
– Ko palinkėtumėte pasaulio lietuviams?
– Linkime visiems pasaulio lietuviams būti draugiškiems, tolerantiškiems, niekam nepavydėti, siekti savo tikslų ir svajonių bei mažais darbais garsinti gerą Lietuvos vardą, nes mes turime kuo didžiuotis!
