Vokietijos oro bendrovės „Lufthansa“ lėktuvu iš Frankfurto į Vilnių 17 valandą parskrido daugiau kaip pusantro šimto keleivių.
Po papildomų saugumo patikrų keleiviai oro uostą paliko po maždaug 40 minučių. Jie džiaugėsi sėkmingai grįžę namo, tačiau dalis neslėpė nerimo, kad pilnas lėktuvas sukėlė papildomų rizikų koronavirusui plisti.
Visus keleivius oro uoste pasitiko Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai ir savanoriai, jiems patikrinta temperatūra, keleiviai turėjo užpildyti anketas bei nurodyta atlikti koronaviruso testą.
Į vidų nė vienas pašalinis žmogus įeiti negalėjo, sugrįžusių artimieji laukė lauke.
Klaipėdietis jūreivis Dmitrijus Kubiakinas parskrido į Vilnių, nes baigėsi darbo sutartis. Jis teigė į Klaipėdą grįšiantis nuomotu automobiliu ir tuomet dvi savaites izoliuosis namie.
Grįšiu į Klaipėdą vienas, niekas manęs neveš, su niekuo nekontaktuosiu ir tuomet namie izoliuosiuosi.
„Iš pradžių prie linijos laukėm bagažo, paskui po vieną prieidavo prie kiekvieno žmogaus, dezinfekavo mus, užpildėm anketas, viską paaiškino, kur turime izoliuotis, tikrino temperatūrą, dabar davė anketą, turiu savo mieste atlikti testą“, – žurnalistams po skrydžio sakė D.Kubiakinas.
„Grįšiu į Klaipėdą vienas, niekas manęs neveš, su niekuo nekontaktuosiu ir tuomet namie izoliuosiuosi“, – pridūrė jis.
Osle dirbanti Rasa skrydžio į Vilnių laukė apie dvi savaites. Grįžusi ji sakė besijaučianti gerai, o baimės skristi nebuvo, tačiau ją nustebino, kad lėktuvas buvo pilnas žmonių.
„Jaučiuosi labai gerai, bet šitame lėktuve buvo daug žmonių. Kadangi skridau iš Oslo į Frankfurtą, tai buvo viskas pagal taisykles, ne kiekvienoje vietoje sėdėjo žmonės, buvo vietos su tarpais, o čia sėdėjom vienas prie kito. Bet atrodo, kad visi buvo sveiki“, – teigė Rasa.
Iš Jungtinės Karalystės per Frankfurtą grįžęs jaunas vaikinas Raimundas Kazlauskas sakė, kad skrydis atrodė įprastas, išskyrus tai, jog visi keleiviai su buvo su apsauginėmis kaukėmis. Nors vaikinui po skrydžio teks 14 dienų praleisti izoliacijoje, tačiau sugrįžus jo laukė draugai, su kuriais jis nesibaimino ir apsikabinti.
Lėktuvui nusileidus Vilniuje, netrukus jis buvo užpildytas keleiviais, kurie iš Vilniaus išskrido atgal į Frankfurtą.
Visi skrendantys buvo tikrinami prie įėjimo į išvykimo terminalą – į vidų patekti galėjo tik keleiviai, kuriems nebus pakilusi temperatūra. Visi keleiviai turi parodyti galiojantį skrydžio bilietą ir dėvėti apsaugos priemones.
Kai grįšiu, žiūrėsim kaip bus, nes nežinau, kas tuo metu vyks Lietuvoje, bet kompanija sakė, kad gali parašyti oficialų raštą, jog nebuvau su žmonėmis, nebuvo man įmanoma susirgti.
Iš Vilniaus į Frankfurtą skrendantis jūreivis Justinas BNS sakė, jog skrydžio nesibaimina, keliauja darbo reikalais ir tikisi, jog grįžus neteks izoliuotis.
„Važiuoju dirbti, dirbu jūroje, prie vėjo jėgainių. Skrendu į Frankfurtą, o po to su nuomota mašina važiuosiu iki Olandijos uosto ir praleisiu dvi savaites jūroje. Kai grįšiu, žiūrėsim kaip bus, nes nežinau, kas tuo metu vyks Lietuvoje, bet kompanija sakė, kad gali parašyti oficialų raštą, jog nebuvau su žmonėmis, nebuvo man įmanoma susirgti“, – sakė jis.
Oro uoste atnaujinus skrydžius, bendrose terminalo erdvėse įrengtos rankų dezinfekavimo stotelės, o paviršiai nuolat valomi ir dezinfekuojami. Be to, kol kas veiks ribotas skaičius registracijos stalų, o keleiviai, laukiantys eilėse, turės laikytis 1-2 metrų atstumo. Sėdimų vietų skaičius keleivių terminalų viduje taip pat apribotas.
Oro uoste veikiančios antžeminio aptarnavimo bendrovės po kiekvieno keleivių laipinimo į lėktuvą dezinfekuos autobusus, keleiviai prie orlaivių bus vežami išlaikant atstumus tarp žmonių.
Atsinaujinus skrydžiams rankiniame bagaže bus leidžiama vežtis iki 500 mililitrų dezinfekcinio skysčio. Be to, kol nebus panaikintas reikalavimas, visi išvykstantys keleiviai turės praeiti pasienio kontrolę.
