„Norėjosi sukurti tvarų, didingą kūrinį, sujungiantį žmones, koks per 21 metus ir buvo Baltijos kelias. Per rekordiškai trumpą laiką susikūrė iniciatyvinė grupė, kurios atstovai tapo „Laisvės kelio“ ambasadoriais. Taip pat labai greitai atsirado rėmėjų, kurie mane patys susirasdavo, ir tai įgalino mus laiku pradėti statybos darbus. Esu be galo laimingas ir dėkingas likimui, kad beveik 20 tūkst. žmonių parėmė šią idėją, įsigydami plytų“, – per ceremoniją sakė „Laisvės kelio“ autorius T.Gutauskas.
Plytas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos trispalvėmis įmūrijo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos liaudies fronto muziejaus direktorė Meldra Usenko, kuri sakydama sveikinimo žodį į minią kreipėsi lietuviškai, bei Estijos parlamento narys, Estijos ir Lietuvos parlamentinės grupės pirmininkas Ennas Eesmaa.
Negalutiniais duomenimis, prie šios skulptūros pastatymo prisidėjo Lietuvos išeiviai iš 31-os šalies penkiuose žemynuose. Tarp jų – Naujosios Zelandijos, Kinijos, Bolivijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir kt. Liko kiek daugiau nei 800 plytų ir skulptūra bus baigta tokia, kaip kad buvo sumanyta: iš 20 tūkst. plytų bus pastatyta 60 metrų ilgio siena.
Oficialus „Laisvės kelio“ skulptūros atidarymas planuojamas rudenį. Rugpjūčio 23 d. simbolinė plytų mūrijimo ceremonija suorganizuota minint Baltijos kelio 21-ąsias metines. Ketvirtadienį bendrą trijų Baltijos šalių kelio plytą įmūrijo „Laisvės kelio“ iniciatyvinės grupės nariai – viena iš Baltijos kelio organizatorių Angonita Rupšytė ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas. Vardines plytas įmūrijo prezidentas Valdas Adamkus, ministras pirmininkas Andrius Kubilius, UNESCO, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Plytą, simbolizuojančią praeitį, dabartį ir ateitį, įmūrijo Aukščiausios Tarybos pirmininkas, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Ceremonijos pradžioje skambėjo legendinė daina „Bunda jau Baltija“, Andrius Mamontovas atliko kūrinį „Mes tavo vaikai“.
