Skyriaus vedėja Vijoleta Budriuvienė šiuo metu nagrinėja alergiškos moters skundą. Ši įsigijo antialerginį čiužinį, tačiau problemos nesiliovė, o tik paaštrėjo – odą dar labiau išbėrė. V. Budriuvienė šiuo metu renka informaciją apie čiužinį, kreipėsi į Vokietijos gamintojus. Pirkėja inspekcijai paaiškino, jog pirkdama čiužinį informavo pardavėją apie alergiją ir tai, jog jai būtinas antialerginis, ekologiškas gaminys.
„Gamintojo lankstinuke nurodoma, kad gaminys antialerginis. Tačiau ant čiužinio nurodyta, jog jis įvilktas į užvalkalą, pagamintą iš 100 proc. poliesterio. Moteris visa tai matė, bet čiužinį nusipirko, jis kokybiškasJei gamintojas pateiks bandymo protokolus, kad tai antialerginis čiužinys, mes niekuo negalėsime padėti. . Gydytojo pažymoje nurodoma, kad moteris turi vengti kontakto su poliuretanu bei poliesteriu. Moteris teigia, kad yra seniai jautri, o dabar dar padidėjo išbėrimas, tačiau, mano nuomone, tai ne rodiklis, kad nuo čiužinio, gali būti ir nuo rūbų, ir nuo aplinkos. Nežinau, kaip istorija pasibaigs“, - pasakojo V. Budriuvienė.
Genda telefonai
Pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymą, jei per pusę metų pasireiškia pasikartojantys gedimai, vadinasi jie buvo jau pardavimo metu, - paaiškino vedėja V. Budriuvienė
Per pirmus tris metų mėnesius inspekcija sulaukė net keleto mobiliaisiais telefonais nepatenkintų vartotojų skundų. Jie informavo, kad telefonai išsijungia bekalbant, blogai veikia jų atmintis, genda.
„Per pusės metų laikotarpį telefonas triskart neštas remontuoti, kai garantija suteikiama dviem metams. Jeigu problema kartojasi, įgaliotas servisas nustato, kad tai tas pats defektas, mes siūlome tenkinti vartotojo valią – arba grąžinti pinigus arba pakeisti kokybišku gaminiu. Pagal vartotojų teisių apsaugos įstatymą, jei per pusę metų pasireiškia pasikartojantys gedimai, vadinasi jie buvo jau pardavimo metu“, - paaiškino vedėja V. Budriuvienė.
Į inspekciją vartotojai kreipėsi ir dėl kitos technikos – kompiuterių, televizorių. Žmonės skundėsi, jog televizorius skleidžia per didelį papildomą garsą, ilgai neišsijungia signalinė lemputė ir po išjungimo šviečia dar keletą minučių. „Moteris man sako: „Juk lemputė elektros sunaudoja“. Mes kiek aiškinomės, neima elektros, tačiau moteris mano, kad tai defektas. Yra smulkmeniškų žmonių, atrodo, kartais į tokius dalykus net dėmesio neatkreiptum“, - šypteli Klaipėdos skyriaus vedėja.
Vartotojai taip pat skundėsi, kad nauji plazminiai televizoriai skleidžia keistą vaizdą, nuo jo paskausta akys. Pasak V. Budriuvienės, prie plazminių televizorių vaizdo reikia priprasti, be to, svarbu, kokiu kampu ir kokiu atstumu į jį žiūri. Neretai gyventojų kambariai maži, o atstumas turi būti ganėtinai didelis.
Prasti batai
Per pirmuosius tris metų mėnesius sulaukta skundų ir dėl nekokybiškos avalynės. Pasak vedėjos, ne visi skundai buvo pagrįsti.
Sniegui pradėjus tirpti pirkėjai skundėsi, jog nauji batai leidžia vandenį. Anot žinovės, batai gali drėkti, tačiau šlapti neturėtų.
„Bandome patys, merkiame batą į vonelę. Iš tiesų, kai kurie skundai pasiteisino. Tokiu atveju batai turi būti grąžinami. Tai nebūtinai pigūs batai, avalynė pagaminta iš natūralios odos, bet ji neišdirbta avalynės gamybai. Tokie batai būna brangūs, bet leidžia vandenį. Jie skirti sausam orui“, - aiškino pašnekovė.
Nuvylė sofa
16 tūkstančių kainavusius baldus moteris užsisakė iš katalogo, baldo nematė, o įsivaizdavo kitaip ir skundėsi, kad kambaryje nėra vaizdo.
V. Budriuvienei įsiminė brangius baldus įsigijusios klaipėdietės skundas. Šeima įsigijo sofą lovą su ištraukiamu mechanizmu ir du fotelius, trauktus gobelenu. Už pirkinį sumokėjo 16 tūkstančių litų.
„Skundėsi, kad nėra vaizdo kambary. Už tokius pinigus įsivaizdavo kitokį baldą. Kita vertus, kiekvieno įsivaizdavimas kitoks. Baldus moteris užsisakė iš katalogo, baldo nematė, o įsivaizdavo kitaip. Tikrindami radome nežymių medienos defektų ir nurodėme tartis geranoriškai. Baigėsi tuo, kad pardavėjas kažkiek nulėido kainą, nors siekis buvo susigrąžinti pinigus“, - istoriją prisiminė vedėja.
Teikia konsultacijas
Iš viso per tris mėnesius į Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Klaipėdos skyrių telefonu, elektroniu paštu kreipėsi 413 vartotojų. Kaip elgtis tam tikrose situacijose konsultuojasi ir pirkėjai, ir patys verslininkai. Po konsultacijų ant inspektorių stalo nugulė ganėtinai ne daug, 41 skundas.