Lygindami savo pensijas su kaimynų Lietuvos senjorai gali skųstis – 816 litų siekianti vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra mažiausia Baltijos valstybėse. Tačiau yra ir tokių, kurie per mėnesį turi išgyventi ir už dvigubai mažesnę senatvės arba šalpos pensiją. Tokių žmonių ateityje Lietuvoje tik daugės.
Jei žmogus neturi minimalaus 15 metų darbo stažo, „Sodra“ jam nemoka jokių pinigų ir apie jį nekaupia jokių duomenų.
Kiek mažiau nei 15 litų per dieną, arba 445 litai per mėnesį. Už tokią pinigų sumą kas mėnesį išgyvena 62 metų amžiaus vilnietė Liudmila Žiogienė. Iš šios sumos šimtą litų ji kas mėnesį moka bankui už kadaise paimtą paskolą butui, kuriame gyvena jos 85 metų mama. Išlaidoms lieka vos 350 litų.
„Klausiate, kaip galima pragyventi iš tokios pensijos? Aš, gaudama tokias pajamas, negaliu savęs gerbti ar tenkinti kokių nors savo ambicijų. Apskritai, apie kokių ambicijų tenkinimą galima kalbėti? Neįmanoma, nerealu už tokius pinigus gyventi“, – skundžiasi pašnekovė. Klausiama, ką perka už savo mažytę pensiją, L.Žiogienė taip ir neatsakė.
Vis dėlto, pamatęs moterį gatvėje nepasakytum, kad ji gyvena skurdžiai. Ponia Liudmila vilki gerais drabužiais, atrodo jaunesnė nei įrašyta pase, pasidažiusi, tvarkinga, o pasakodama apie savo varganas pajamas stengiasi atrodyti ori ir šypsosi.
 |
| Liudmila Žiogienė |
L.Žiogienė nėra statistinė varguolė. Ji nėra vieniša, turi vaikų, kurių nereikia išlaikyti, ir dar neišbarstė visų ankstesnio gero gyvenimo likučių.
Išgyventi padeda vaikai
Moteris skundžiasi, kad jos senatvės pensija yra nepelnytai maža. Kadaise dirbusi Švietimo ministerijoje ji 1988 metais išėjo motinystės atostogų aštuoneriems metams. Motinystės atostogos yra įskaičiuojamos į darbo stažą.
Pagal tuo metu galiojusius įstatymus motinai galėjo būti suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki jam sueis aštuoneri. Tačiau 1995 metais pasikeitus įstatymams į stažą įtraukiamos atostogos tik iki tol, kol vaikui sueis treji. Todėl dabar yra nemažai moterų, kurios gauna mažesnę nei tikėjosi pensiją. L.Žiogienei taip pat pritrūko kelerių metų stažo, kad jos pensija būtų didesnė.
Beveik dvigubai mažesnę nei vidutinė pensija gaunančiai moteriai išgyventi padeda trys vaikai – maitina sūnus kulinaras, o JAV gyvenanti dukra neseniai mamai pirmą kartą persiuntė 800 dolerių, kuriuos pašnekovė išleis dantims taisyti. Tačiau gyventi iš vaikų siunčiamų pinigų nemalonu.
„Pinigų iš vaikų neprašau, jie patys supranta, kad man pinigų reikia ir padeda – kitaip neišgyvenčiau“, – sako L.Žiogienė.
Šiuo metu moteris kartais gyvena pas 85 metų motiną, kartais – pas drauges. Didelis namas, kuriame ji užaugino vaikus, jau nebegyvenamas – vandens nėra, šildymas neveikia, remontui reikia daug pinigų. L.Žiogienė su vaikais svarsto, kad namą reikėtų parduoti.
Į Ameriką negrįš
L.Žiogienė keletą kartų mėgino kreiptis ir dėl socialinės pašalpos, tačiau jos negavo, nes yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Zujūnuose su dirbančiu sūnumi: „Bet juk tai taip pat neteisinga, mano sūnus nori planuoti savo gyvenimą, kažkada bus jo vestuvės, jis turi pinigų skirti ir sau, kodėl turėtų išlaikyti mane?“
Kalbantis sename jos name Zujūnuose moteris atvirauja – anksčiau niekada nebūtų pagalvojusi, jog kada nors gyvenime gali tekti pragyventi už 445 litus.
Anksčiau ji pinigų turėjo: ne kartą buvo ėmusis verslo, su drauge keliavo ir dirbo JAV, tačiau vienu metu gyvenimas staiga apsivertė aukštyn kojomis – verslo partneriai iš Rusijos pasirodė nepatikimi, uždarbiai baigėsi.
Paklausta, kodėl nevažiuoja pas dukrą į JAV, kur gyvenimas būtų lengvesnis, moteris sako kartą ten jau gyvenusi ir supratusi, kad jos vieta čia: „Mėgstu jaustis užtikrintai ir justi žemę po kojomis. Nuvažiavusi į JAV supratau, kad Amerika – ne man.“
Visų varguolių nesuskaičiuoja
Kiek Lietuvoje gyvena tokių žmonių, kurie gautų panašią pensiją kaip L.Žiogienės? „Sodra“ tokių duomenų neturi. Pasak M.Žilionio, suskaičiuoti, kiek žmonių gauna pensijas iki tam tikros sumos, ne taip paprasta: tuomet reikia skaičiuoti ir tuos, kurie gauna įvairių rūšių – netekto darbingumo, invalidumo – pensijas, o informaciją reikėtų surinkti iš skirtingų duomenų šaltinių.
Be to, žmogaus pajamos neretai yra didesnės nei pensija. Be pensijos, galima dar gauti socialinę pašalpą ar kitų pajamų, o informaciją apie jas kaupia ne „Sodra“, o kitos institucijos.
Pagal įstatymus senatvės pensija priklauso nuo žmogaus dirbtų metų skaičiaus ir susideda iš bazinės pensijos, kuri siekia 360 litų. Bazinės pensijos dydis pastarąjį kartą didintas prieš penkerius metus.
Tačiau bazinę pensiją gauna ne visi. „Jei žmogus neturi minimalaus 15 metų darbo stažo, „Sodra“ jam nemoka jokių pinigų ir apie jį nekaupia jokių duomenų“, – aiškina M.Žilionis.
Tuomet pensinio amžiaus žmogus tegauna šalpos pensiją, kuri siekia 324 litus. Apie šalpos pensijas pradėta kalbėti tuomet, kai paaiškėjo, jog kardinolas Audrys Juozas Bačkis gauna dar mažesnę – 199,27 Lt pensiją.
Savivaldybių administracijų duomenimis, pernai šalpos pensijas gavo 9 423 senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys. 36 iš jų – daugiavaikės motinos. Be šalpos pensijos, varguoliams dar priklauso ir kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį.
Išmokų gavėjų daugės
Šiuo metu tokių žmonių, kurie neturėtų darbo stažo, nėra daug. Jie iš okupacijos laikų yra sukaupę darbo stažą, nes tuomet buvo visuotinis užimtumas. Bet tokių žmonių ateityje tik daugės, – pasakoja R.Lazutka
Ekonomistas Romas Lazutka (BFL nuotr.) atkreipia dėmesį, kad ateityje žmonių, kurie gautų šalpos pensijas ar turėtų beveik minimalų darbo stažą ir turėtų pragyventi už maždaug keturis šimtus litų per mėnesį, tikriausiai daugės.
„Šiuo metu tokių žmonių, kurie neturėtų darbo stažo, nėra daug. Jie iš okupacijos laikų yra sukaupę darbo stažą, nes tuomet buvo visuotinis užimtumas, – pasakoja R.Lazutka. – Bet tokių žmonių ateityje tik daugės: nemaža dalis tų, kurie tais laikais buvo jauni ir dar nedirbo, nedirbo ir nepriklausomybės pradžioje, nes tuomet smarkiai augo nedarbas. Jie neturėjo stažo ir nesurinko pensijos.“
 |
| Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka |
Lietuvoje šalpos pensijos ar nedidelį darbo stažą turinčių žmonių pensijos yra vienos mažiausių Europoje, ekonomisto žodžiais tariant, „ant skurdo ribos“.
Kiek lengviau tiems, kurie gauna socialines pašalpas ar šalpos pensijas bei gyvena su šeimomis – nors antram ir trečiam nepasiturinčiam šeimos nariui mokamos socialinės pašalpos yra šiek tiek mažesnės, jiems išgyventi lengviau, mat tokios išlaidos kaip mokesčiai už šilumą, nepriklauso nuo žmonių skaičiaus šeimoje.
„Vienišam žmogui sunku ilgiau ištverti, – sako R.Lazutka. Be to, labai sunku nustatyti tokių žmonių tikrąsias pajamas – dažnai jų veiklos būna nelegalios ar atsitiktinės, kartais jie susiranda laikinus darbelius, kartais gyvena iš tėvų ar vaikų paramos.“
