„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2022 07 25

Skurdo Lietuva: daug žadančios valdžios keičiasi, o metai iš metų penktadalis žmonių neišbrenda iš nepritekliaus

Didžiulės dalies gyventojų skurdas – niekaip neįveikiama Lietuvos problema. Nuolat mūsų šalyje skursta apie 20 proc. žmonių. Pagal tai esame tarp prasčiausiai Europos Sąjungoje atrodančių valstybių. Be to, dabartinis laikotarpis, kai sparčiai kyla kainos, skurdžiausiai besiverčiančiųjų padėtį turėtų dar labiau pabloginti. Kaip pastebi ekspertai, socialinės srities finansavimas mūsų šalyje yra daug mažesnis nei Europos Sąjungos valstybių vidurkis, o valdžios, kokios politinės pakraipos bebūtų, kompleksinių radikalių sprendimų tam įveikti nesiima.
Skurdas
Skurdas / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Nuo 2005 metų, kai pradėtas fiksuoti skurdo rizikos lygis šalyje, Statistikos departamento duomenimis, skursta apie 20 proc. gyventojų.

Geriausia situacija buvo 2018 metais, kai skurdo lygis siekė 18,6 proc.

Prasčiausia – 2017 ir 2018 metais, kai skurdo 22,9 proc. šalies gyventojų.

Pernai apie 560 tūkstančių gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos – skurdo lygis Lietuvoje buvo 20 proc., lyginant su 2020-aisiais, sumažėjo 0,9 proc.

Skurdo rizikos riba 2021 metais buvo 483 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 015 eurų šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Kaip pastebi Statistikos departamentas, net darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš „minimumo“ atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint įplaukų iš kitų šaltinių, buvo 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Labiausiai nuo 2005 metų padidėjo skurstančių pensininkų.

Jeigu minėtais metais jų buvo 18,6 proc., tai 2021-aisiais – 38,8 proc. (2020 metais jų buvo 39,5 proc.).

Jei 2005 metais skurdo 28,7 proc. neaktyvių gyventojų, tai pernai – 34,4 proc. (užpernai – 34,6 proc.).

Apie 110 tūkst. žmonių pernai gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos – iš viso 3,9 proc. šalies gyventojų.

Čia situacija gerėja.

Tarkime, užpernai gyvenančiųjų žemiau skurdo ribos buvo 5,1 proc., t. y. 140 tūkst. gyventojų.

Absoliutaus skurdo riba prilyginta minimalių vartojimo poreikių krepšelio dydžiui.

Tai kasmet skaičiuojamas pajamų dydis, reikalingas minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių, paslaugų) poreikiams tenkinti.

Tie, kurių pajamos nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde.

Absoliutaus skurdo riba pernai buvo 260 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 546 eurai keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.

Pajamų pasiskirstymo koeficientas, kuriuo matuojamas pajamų atotrūkis tarp 20 proc. turtingiausių ir 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių visuomenės narių, pernai siekė 6,1 ir buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

Kita vertus, pastaraisiais metais šis atotrūkis sumažėjo – 2017 metais šis rodiklis buvo didesnis nei 7 kartai.

Esmingai niekas nesikeičia

Dėmesys į didžiulę skurdo problemą atkreipiamas ir neseniai pristatytoje Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) žmogaus teisių Lietuvoje 2020–2021 metais apžvalgoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau