Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros liepos pabaigoje skelbta statistika, skurdo rizikoje gyvena kas penktas šalies gyventojas (daugiau nei 568 tūkst. žmonių).
Tačiau skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1 proc. punktu (2022-aisiais buvo per 586 tūkst. gyventojų).
Žemiau absoliutaus skurdo ribos (267 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 561 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų) gyvena 2,7 proc. visų šalies gyventojų – iš viso per 77 tūkst. žmonių (2022 metais tokių žmonių buvo daugiau nei 106 tūkst., arba 3,8 proc. visų gyventojų).
Didžiausias skurdo lygis yra 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.
-
Šalpos pensija – žemiau skurdo ribos: kodėl valstybė skiria tik tiek?
-
Tuštėjantys miesteliai Lazdijų rajone – nedarbas, neviltis dėl kainų ir rankų nenuleidžiantys vietiniai
-
Link laimingos pabaigos: Klaipėdoje savanoriai iškuopė senolio butą, o jis gelbėtojams grojo akordeonu
-
Bulvių paramą pamačiusi klaipėdietė: „Mes – ne gyvuliai“
-
Reportažas iš skurdžiausio Lietuvos kampelio: pamatykite, kaip čia gyvena žmonės
-
Graudi ir skurdi senolio vienatvė: nesantaikos priežastis – pinigai ar (ne)rūpestis?
-
Nevyriausybininkai: šildymo sezonas dar labiau padidins paramos maistu gavėjų gretas
Per metus – 60 tūkst. daugiau stokojančių
Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ praėjusiais metais paramą teikė 173 tūkst. sunkiau gyvenančių žmonių, šiais metais – daugiau nei 230 tūkst. stokojančiųjų.
Paramos maistu reikalingų asmenų skaičius per metus išaugo beveik 60 tūkstančių.
Anot „Maisto banko“ komunikacijos vadovės Miglės Petronytės, tikėtina, kad šį augimą lėmė smarkiai išaugusios maisto, komunalinių paslaugų kainos.
