Praėjusiais metais parengtame ir priimtame 2022 metų valstybės biudžete numatyta, kad skylė ižde bus 3,3 proc. nuo BVP.
Kaip sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, atnaujinus ir įtraukus visas papildomas išlaidas, planuojama, kad biudžeto deficitas šiemet galėtų būti 4,9 proc. – ūgtelėtų keliais šimtais milijonų eurų.
Kartu ministrė pažymėjo, kad tikslinant biudžetą yra įtraukiamos ir papildomos pajamos, kurios bus į jį gautos.
„Biudžeto pajamos auga virš 700 mln. eurų, taip pat auga ir „Sodros“ biudžeto pajamos. Dalis šių pajamų, kurios nebuvo prognozuotos rugsėjo mėnesį rengiant šių metų biudžetą, jau yra išleistos, kuomet buvo patvirtintos papildomos išlaidos krašto apsaugai – 300 mln. eurų.
Todėl perteklines, kaip čia mėgsta opozicija vadinti, arba tiksliau – viršplanines, pajamas visas išdaliname ir dar reikia šiek tiek papildomai skolintis“, – ketvirtadienį kalbėjo G.Skaistė.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metais galėtų būti 43,3 proc. nuo BVP.
Mūsų valstybės skola, žvelgiant į Europos Sąjungos kontekstą, pasak G.Skaistės, atrodo pakankamai konstruktyviai ir nėra pernelyg didelė.
Dalis Seimo politikų siūlo numatyti ir dar daugiau antiinfliacinių priemonių, dėl kurių, matyt, augtų valstybės biudžeto deficitas.
Tarkime, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maisto produktams. Tačiau Vyriausybė prieš.
„Vyriausybė visuomet sakė, kad taiklesnės priemonės yra reguliuojamose kainose, kur galima pritaikyti lengvatas, kadangi tokiu atveju lengvatos patenka visa pilna apimtimi naudotojui, žmonėms, todėl buvo pasiūlyta prieš tai PVM lengvata centralizuotai teikiamam šildymui, dabar yra siūlomas kitas sprendimas – subsidijuojant dalį kainos, kurios yra reguliuojamos ir nauda pasiekia tiesiogiai gyventojus.
Tuo tarpu dėl PVM lengvatos toms prekėms, kurių kainos nėra reguliuojamos, didelė tikimybė, kad didžioji naudos dalis atiteks ne vartotojams, bet perpardavėjams, didiesiems prekybos centrams ir kitiems subjektams“, – sakė G.Skaistė, pridurdama, kad todėl Vyriausybė vietoj to siūlo didinti žmonių pajamas.
Be to, neatmetama, kad valstybės biudžetą šiais metais gali tekti koreguoti ir darsyk.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas kalbėdamas apie, jo akimis, labai reikšmingus du antiinfliacinių priemonių paketus pabrėžė, kad dabar klausimas – ne kaip papildyti išlaidas, o kaip ilgainiui subalansuoti biudžeto pajamas.
„Suprantama, kad tokiu metu daryti esmines mokesčių reformas yra ne laikas. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tam tikrus nedidelius pataisymus galima būtų daryti.
Tai nereiškia, kad šiandien ar rytoj, bet aš manau, kad bent jau šiais metais būtų galima diskutuoti dėl nekilnojamojo turto mokesčio perdavimo savivaldybėms – man atrodo, kad tas yra svarbu“, – svarstė M.Majauskas.
Seimo BFK vadovo nuomone, antras dalykas, kurį galima padaryti, tai investicinės sąskaitos sukūrimas.
Tai, jo žodžiais, leistų nedideles pajamas investuoti į vertybinius popierius ir taip kaupti senatvei nemokant mokesčių tol, kol pinigai neišsiimami arba nesueina pensinis amžius.
Taip pat M.Majauskas atkreipė dėmesį į notarų, antstolių, advokatų ypatingas dideles pajamas ir sumokamus labai mažus mokesčius, gerokai mažesnius, nei sumoka mokytojai, policininkai, gydytojai.