Pirmadienį keletas komiteto narių vyksta į Turniškes, kur gyvena buvę šalies vadovai. Jie tyrėjus sutiko priimti namuose.
Nors NSGK yra gavęs prezidentų paaiškinimus raštu, komiteto pirmininko Arvydo Anušausko teigimu, tai netenkina tyrėjų.
„Yra tokios informacijos, kurią norėtume su jais asmeniškai patikslinti, kadangi atsakymai raštu nėra tokie išsamūs“, – penktadienį A.Anušauskas sakė žurnalistams.
Dar turėtų būti apklaustas ir pašalintasis prezidentas Rolandas Paksas.
V.Adamkus prezidento pareigas ėjo 1998–2003 ir 2004–2009 metais. A.Brazauskas prezidentu buvo 1993–1998 metais. Tačiau nuo 2001-ųjų iki 2006-ųjų jis vadovavo Lietuvos Vyriausybei.
Parlamentinį tyrimą atliekantis NSGK jau yra apklausęs buvusius ir esamus Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus, buvusius prezidentų patarėjus, buvusius kariuomenės vadus, pasienio tarnybos vadovus, Vilniaus oro uosto vadovą ir kt.
NSGK planuoja apklausti visus 2002–2005 metais įvairias pareigas ėjusius asmenis, kurie galėjo būti informuoti apie slapto CŽV kalėjimo įrengimą Lietuvoje, jeigu šis buvo.
Politikai taip pat apsilankė VSD mokymo bazėje Antaviliuose, kuri Lietuvos ir JAV žiniasklaidoje minima kaip galima vieta, kur esą galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
JAV televizijos „ABC News“ interneto svetainėje buvo skelbta, kad kalėjimas jojimo patalpose pradėjo veikti 2004 metų rugsėjo mėnesį ir veikė iki 2005 metų lapkričio. Jame, kaip teigiama, buvo kalinami ir galimai kankinti aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Remiantis neįvardytais šaltiniais, kurie matė patalpas, teigiama, kad CŽV jodinėjimo patalpose pastatė storą betono sieną.
„Už sienos buvo pastatytas, vieno šaltinio Lietuvoje žodžiais, „pastatas pastate“, – rašo „ABC News“.
Anot pranešimo, viduje buvo atskiros sekcijos kaliniams, jose buvo po dušą, lovą ir tualetą, atskiros patalpos buvo įrengtos tardymams. Teigiama, kad šalia buvo įsikūrę ir žvalgybos pareigūnai.
Seimas yra pavedęs NSGK iki gruodžio 22 dienos nustatyti, ar Lietuvoje veikė slaptas kalėjimas, kur galėjo būti kankinami įtariamieji terorizmu. Taip pat komitetas turi išsiaiškinti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje, ar Lietuvos valstybės institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su slaptųjų sulaikymo centrų veikla šalies teritorijoje, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu Lietuvos teritorijoje.
Apie Lietuvoje neva veikusį slaptą Amerikos žvalgybos tarnybos kalėjimą dar rugpjūtį pranešė Jungtinių Valstijų žiniasklaida, remdamasi buvusiais CŽV darbuotojais.
Esą Lietuvos pareigūnai leido CŽV naudotis pastatu Vilniaus apylinkėse, kuriame kalinti 8 įtariamieji terorizmu.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija bei buvę šalies vadovai paneigė informaciją, kad Lietuvoje veikė slaptas CŽV kalėjimas, bet dabartinė prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“.
