„Slaugytojo profesinė veikla šiandien apima vis daugiau ir sudėtingesnių sveikatos priežiūros sričių, kurios iš jų reikalauja nemažos apimties papildomo profesinio pasirengimo konkrečioje specializuotoje srityje. Siekiant pacientams profesionaliai suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvoje yra išskirtos penkios specializuotos slaugos sritys, kuriose specialiąja slaugos praktika gali verstis tik tie bendrosios praktikos slaugytojai, kurie yra baigę atitinkamą slaugos specializacijos programą.
Slaugos specializacijos programos ne tik praplečia ir pagilina slaugytojų kompetencijas, bet ir suteikia daugiau galimybių likti aktyviais darbo rinkoje, rinktis patrauklesnę veiklą ar darbo vietą“, – teigė SAM Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.
Kokybiškesnės slaugos paslaugos pacientui
Dažniausiai slaugos specializacijas renkasi jau dirbantys specialistai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai programas renkasi ilgai pagal išsilavinimą nedirbę asmenys, kuriems reikia atnaujinti žinias ir patobulinti praktinius įgūdžius. Vilniaus kolegijos Partnerysčių ir praktinio mokymo skyriaus vedėjos Gabrielės Turlinskienės teigimu, kai kurie specialistai įgyja ir keletą specializacijų.
„Priežastys, kurios galėtų paskatinti slaugytojus įgyti kelias specializacijas, gali būti įvairios: noras tobulinti ir gilinti žinias, įgyti daugiau atsakomybės įvairiose slaugos srityse; siekis turėti daugiau galimybių, susijusių su darbo vieta, darbo užmokesčiu bei darbo valandomis, užimti norimas pareigas, kurios reikalauja specialaus išsilavinimo“, – sakė G.Turlinskienė.
Pasak pašnekovės, mokymuose slaugytojai gali įgyti žinių, kurių bakalauro studijų programose nebuvo arba jos buvo nedidelės apimties: „Specializaciją įgijęs slaugytojas leidžia užtikrinti į pacientą orientuotą ir specializuotą slaugą. Dėl to pacientui bus suteikta dar kokybiškesnė priežiūra.“
Jai pritarė ir Šiaulių valstybinės kolegijos Neformalaus ugdymo koordinatorė Sigita Damanskienė, sakydama, kad sėkmingai baigę neformaliojo švietimo programą, slaugytojai plečia savo kompetencijas, įgyja daugiau žinių, leidžiančių objektyviau vertinti paciento būklę, gyvybinių funkcijų pokyčius: „Specializaciją įgiję specialistai turi dar aiškesnę viziją: kryptingiau prižiūri, stebi, slaugo pacientus, prisiima didesnę atsakomybę“.
Neformaliojo švietimo programas siūlo 5 aukštosios mokyklos
Iki 6 mėn. trunkančias programas galima baigti ir atitinkamą slaugytojo specializaciją įgyti Klaipėdos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, Vilniaus kolegijoje, Kauno kolegijoje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Programos organizuojamos mišria mokymų forma: teorinė dalis dėstoma nuotoliniu būdu, o praktiniai užsiėmimai, kurių metu slaugytojai ruošiami savarankiškam darbui, vyksta auditorijose ir gydymo įstaigose.
G.Turlinskienės teigimu, „baigęs programą „Operacinė slauga“ slaugytojas geba tinkamai parengti medicinos instrumentus operacijai bei po operacijos surūšiavęs perduoti sterilizacijai. Taip pat asistuoti įvairių operacijų metu“.
Slaugytojai, įgiję „Anestezijos ir intensyviosios slaugos“ specializaciją, gali dirbti kartu su anesteziologais operacijų metu, administruoti anestezijai skirtus vaistus. Taip pat – suteikti pagalbą kritinių ir gyvybei pavojingų būklių metu, stebėti, palaikyti bei stabilizuoti gyvybines funkcijas.
„Psichikos sveikatos slaugos“ specializacija leidžia slaugytojui teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas psichikos ligomis sergantiems asmenims, teikti jiems slaugos rekomendacijas bei bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais, vertinant pacientų psichikos sveikatą. Taip pat sudaryti individualius asmens psichikos sveikatos priežiūros slaugos planus.
Pasak Šiaulių kolegijos atstovės S.Damanskienės, „Bendruomenės slaugos“ specializacija leidžia slaugytojams teikti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros bendruomenės slaugos paslaugas, dirbant šeimos gydytojo komandoje.
Slaugytojai, sėkmingai baigę „Skubiosios medicinos pagalbos slaugos“ programą, gali dirbti sveikatos priežiūros įstaigų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuose, greitosios medicinos pagalbos brigadose, kitose asmens sveikatos priežiūros licenciją turinčiose ir teikiančiose skubiąją medicinos pagalbą įstaigose.
