Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2022 12 21

JAV studijuojantis vaikinas slidinėdamas Lietuvoje patyrė traumą: patekęs į ligoninę sužinojo esąs nedraustas

„Ar tai – ne diskriminacija?“ – klausia vilniečio, studijuojančio JAV, šeimos nariai. Paaiškėjo, kad vaikinas neturi sveikatos draudimo. Netikėta situacija paaiškėjo tada, kai jis atsidūrė Intensyviosios terapijos skyriuje po slidinėjimo metu patirtos traumos.
Snieglentė
Snieglentė / 123RF.com nuotr.

Druskininkuose patyrė traumą

Kaip 15min pasakojo vaikino mama Aistė, jos sūnus studijas JAV universitete pradėjo šiemet, rugsėjį.

Šiuo metu vaikinas yra grįžęs į Lietuvą Kalėdų atostogoms. Praėjusį sekmadienį jis patyrė traumą.

„Druskininkuose snieglente slidinėjo, krito atbulas ir susitrenkė galvą. Buvo su visomis apsaugomis, bet smūgis – stiprus. Po to dar sugrįžo į namus, o vėliau kreipėmės į gydymo įstaigą“, – pasakojo Aistė.

Vaikinas paguldytas į Intensyvios terapijos skyrių. Medikai svarstė, kad gali prireikti ir operacijos. Tačiau vėliau, atlikus papildomus tyrimus, paaiškėjo, kad jos neprireiks. Vėliau pacientas perkeltas į kitą skyrių stebėjimui.

Studijuojantys ne Europos Sąjungoje – nedraudžiami

Kai buvo pildomi su sveikata susiję dokumentai, mama pastebėjo, kad uždėtas spaudas, jog pacientas – nedraustas.

Pasak Aistės, teko aiškintis kodėl, mat studentai Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami.

Tada paaiškėjo, kad tik tuomet, jei jie studijuoja Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje. Kitu atveju už sveikatos draudimą reikia mokėti patiems arba, jei iš Lietuvos išvykstama ne mažiau, nei šešiems mėnesiams, išvykimą deklaruoti.

Jei žmogus nėra deklaravęs savo išvykimo iš Lietuvos – kiekvieną mėnesį jis privalo mokėti PSD, kuris šiais metais siekia beveik 51 eurą.

Jei mokestis nemokamas – ne tik netenkama sveikatos draudimo, tačiau ir kaupiasi skola. Ją – anksčiau ar vėliau – bet kuriuo atveju teks sumokėti.

Tada, kai žmogus deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos – prievolės mokėti PSD nėra, taip pat nėra ir sveikatos draudimo.

Įžvelgia diskriminaciją

„Studijuojančius Europos Sąjungoje valstybė draudžia, yra bendras susitarimas.

Bet kodėl, jei tu mokaisi ne Europoje, bet esi dieninio kurso reguliarių studijų studentas, bent jau būdamas Lietuvoje neturi tokio draudimo?

Kadangi su JAV nėra valstybinio susitarimo – suprantama, kad JAV jo nedraus. Mes patys draudžiame. Bet grįžus namo atostogoms draudimas galėtų būti“, – svarstė moteris.

Šeima sako, kad PSD skolą sumokės ir tuomet draudimą sūnus atgaus. Tačiau, pašnekovės nuomone, taip studentai, pasirinkę studijas ne Europos Sąjungoje, yra diskriminuojami.

Pašnekovė akcentuoja: nepaisant to, kad sūnus neturėjo sveikatos draudimo, patekti į ligoninę ir gauti pagalbą nekilo jokių problemų.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Sodra“
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./„Sodra“

Sveikatos draudimu reikia pasirūpinti patiems

„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič patvirtino, kad nuolatinių (dieninių) studijų studentai Lietuvoje yra draudžiami PSD valstybės lėšomis, tad įstojusiems į universitetą ar tęsiantiems studijas šiomis įmokomis rūpintis nereikia.

„Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko.

Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kuri garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.

ES šalių studentų PSD galioja vienerius mokslo metus, todėl, tęsiant studijas ES, dokumentą apie mokslus reikia pateikti kasmet.

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje“, – teigė M.Kozič.

Panaši tvarka galioja studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas.

Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis: „Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

PSD įmokų mokėjimas Lietuvoje yra privalomas. Apdraustiesiems valstybė garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą, tuo tarpu žmonės, neturintys PSD, už medicinos paslaugas turi susimokėti patys – nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba.

Nesumokėjus įmokos iki einamojo mėnesio pabaigos, nutrūksta sveikatos draudimas – reikia mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas ir kaupiasi skola, kurią vis tiek reikės padengti.“

Lietuva su JAV neturi susitarimų

Panašiai teigė ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) Elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Rolanda Jonuškienė.

„Kadangi Lietuva su JAV tarptautinių susitarimų sveikatos draudimo srityje neturi, o Lietuvos teisės aktai nenumato jokių išimčių dėl JAV studijuojančiųjų privalomojo sveikatos draudimo (PSD), todėl atvykusiems iš minėtos šalies arba išvykusiems į JAV studijuoti tenka pasitelkti privatų sveikatos draudimą.

Išvykusiems iš Lietuvos asmenims, kurių gyvenamoji vieta lieka deklaruota Lietuvoje, jų išvykimo ar studijavimo kitoje šalyje (pvz., JAV) laikotarpiu taikoma Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta prievolė kiekvieną mėnesį mokėti PSD įmokas.

Minėta mokestinė prievolė yra taikoma kiekvienam nuolatiniam Lietuvos gyventojui – ji yra administruojama ir kontroliuojama „Sodros“, – teigė R.Jonuškienė.

123RF.com nuotr./Studentai
123RF.com nuotr./Studentai

Teisinio vertinimo atlikti negali

Tačiau į klausimą, ar tokia tvarka yra teisinga studijas JAV pasirinkusių studentų atžvilgiu, atsakyti, panašu, negali niekas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės atstovė Izabelė Šavaraitė sako, kad klausimas dėl šio atvejo nėra jų žinioje.

„Ši situacija nepatenka į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetenciją.

Vadovaujamės Lygių galimybių įstatymu, kuriame draudžiama diskriminuoti dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties (šis pagrindas apima nuosavybę, pajamas, išsivalinimą, šeiminę padėtį ir kt.) tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės ar religijos.

Gyvenamoji ar studijų vieta į šį baigtinį sąrašą nepatenka, todėl teisinio vertinimo atlikti negalime“, – teigė I.Šavaraitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?