Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2018 08 28

Slovėnija pažeidė lietuvio teises teisme, skirdama jam rusų, o ne lietuvių vertėją

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad Slovėnija pažeidė už banko plėšimą nuteisto lietuvio teises, skirdama jam rusų kalbos, o ne lietuvių kalbos vertėją.
EŽTT
EŽTT / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Už banko plėšimą nuteistam Danui Vizgirdai Slovėnija turės išmokėti 6400 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 2500 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Strasbūro teismas kaip nepagrįstą atmetė Slovėnijos vyriausybės paaiškinimą, kad rusų vertėjas skirtas todėl, jog rusų kalba Lietuvoje esą plačiai vartojama.

„Slovėnijos Vyriausybė nepateikė jokio kito paaiškinimo, kodėl skirdamos jam vertėją tarnybos manė, jog D.Vizgirdos rusų kalbos žinios yra pakankamos“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas nustatė, kad slovėnų institucijos privalėjo išsiaiškinti, ar pareiškėjas gerai moka rusų kalbą, prieš priimdamos sprendimą vartoti ją vertimo tikslais.

„Teismas padarė bendrą išvadą, kad D.Vizgirdai nebuvo užtikrinta pakankama kalbinė pagalba, todėl tai sudarė sąlygas nagrinėjant bylą jam aktyviai liudyti prieš save. Tai reiškia, kad visas bylos nagrinėjimas tapo nesąžiningas ir kad teisės buvo pažeistos“, – konstatavo septynių teisėjų kolegija.

D.Vizgirda buvo areštuotas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn 2002 metais dėl dalyvavimo banko apiplėšime Slovėnijoje.

Lietuviui buvo suteiktas rusų kalbos vertėjas ir pateikiami dokumentų vertimai į rusų kalbą per visą baudžiamąjį procesą, įskaitant policijos tyrimą, kaltinamąjį aktą ir teismo procesą.

2002-ųjų liepą jis ir trys kiti lietuviai buvo nuteisti už plėšimą ir neteisėtą praturtėjimą bei automobilio vagystę. D.Vizgirdai skirta kiek daugiau nei aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jo apeliacinis skundas buvo atmestas.

Vėliau lietuvis skundėsi nacionaliniams teismams, kad, be kita ko, jis gerai nemoka rusų kalbos, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jo pareiškimą šiuo klausimu ir kad buvo pažeista jo teisė vartoti savo kalbą baudžiamojo proceso metu.

Galiausiai 2006-ųjų sausį jo skundą atmetė Aukščiausiasis Teismas, o 2008-ųjų liepą – Konstitucinis Teismas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos