Šeštadienį „Lietuvos rytas“ skelbia sociologinių tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktą gyventojų apklausą, kuri rodo, ką smarkiai sumažėjo palankių vertinimų G.Nausėdos atžvilgiu.
Jeigu kovo mėnesio pradžioje, prieš karantiną, prezidentą palankiai vertino 74,8 proc. apklausos dalyvių, o nepalankiai 7 procentai, tai dabar, birželį, šie skaičiai smarkiai pakito: prezidentą palankiai vertina 60,1 procentai gyventojų, o nepalankiai – 13 procentų.
Politologai pabrėžė, kad reitingų kritimas yra ryškus, ankstyvas, bet ir natūralus, todėl dramatizuoti padėties nereikėtų.
Per karantiną rodėsi tik epizodiškai
Per karantiną prezidentas G.Nausėda viešojoje erdvėje pasirodydavo tik epizodiškai, o ir tie epizodiniai pasirodymai nebuvo labai ryškūs. Buvo aiškiai matoma, kad sprendimus priiminėja ne prezidentas, todėl karantinas neabejotinai prisidėjo prie reitingų kritimo. Taip sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
„Tokiose situacijose žmonės nori matyti gelbėtojus, kurie pluša pasiraitoję rankoves. Ir šito iš prezidento nematėme, – kalbėjo R.Urbonaitė. – Matėme visiškai nereikalingą komunikaciją, kai buvo pranešinėjama apie kiekvieną prezidento telefoninį skambutį. Dažniausiai matydavome prezidentą nuotraukose sėdintį prie telefono. Tai nesukūrė labai gero įspūdžio.“
R.Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad premjeras Saulius Skvernelis pasirinko kitokį komunikacijos būdą, kuris, regis, suveikė geriau – viešumoje pasirodydavo nedažnai, bet pasirodęs sudėliodavo svarbiausius akcentus, todėl neleisdavo auditorijai pamiršti, kad būtent jis yra premjeras ir sprendimus priiminėja kartu su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.
„Prezidentui šita situacija nebuvo paranki, – kalbėjo R.Urbonaitė. – Per karantiną S.Skvernelis ir A.Veryga buvo pagrindiniai veikėjai, o prezidentui kištis dirbtinai irgi nebūtų buvę gerai, nes tai iškart pasimatytų. Natūralu, kad tas prezidento vinguriavimas, bandymas išlaviruoti, baigėsi kritimo tendencija.“
Politologė pastebėjo kitą tendenciją – nors palankiai vertinančių prezidentą sumažėjo bemaž 15 procentinių punktų, tačiau nepalankiai vertinančių skaičius išaugo tik 6 procentiniais punktais.
„Apie 10 procentų reitingo kabo kažkur ore. Šitoje vietoje bus įdomu stebėti, kaip tie procentai pasiskirstys ateityje. Prezidentas gali susigrąžinti dalį palankaus vertinimo, bet gali būti ir priešingai – kažkuri dalis to „kabančio reitingo“ gali nueiti į neigiamą vertinimą“, – sakė R.Urbonaitė.
Reitingų kritimas natūralus, bet ankstyvas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad G.Nausėdos reitingo kritimas yra natūralus, tačiau, lyginant su ankstesniais prezidentais, ankstyvas.
„Lietuvoje yra normalu, kad prezidentai savo kadencijų pradžioje, pirmuosius kelerius metus, turi labai aukštus reitingus, bet aktyviau pradėjus veikti politiniame lauke tie reitingai krinta“, – kalbėjo M.Jastramskis.
Jis priminė, kad tiek prezidentas Valdas Adamkus, tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė savo darbo pradžioje turėjo itin aukštus reitingus, perkopiančius 70 procentų, bet vėliau, kai šalies vadovai susidurdavo su politiniais iššūkiais, reitingai krisdavo. Pavyzdžiui, D.Grybauskaitei aukštus reitingus kainavo 2012-aisiais įvykęs susikirtimas dėl Darbo partijos.
„Šiuo požiūriu G.Nausėdos reitingų pakritimas yra kiek ankstyvas ir skiriasi nuo ankstesnių prezidentų būtent tuo, kad, iš pažiūros, reitingai krito būtent dėl neaktyvumo, dėl neįsitraukimo į politiką, – kalbėjo M.Jastramskis. – Anksčiau, kaip taisyklė, prezidento reitingai krisdavo po naujų Seimo rinkimų, kai būdavo formuojamos naujos vyriausybės, o prezidentai į tai reaguodavo.“
Politologas sako, kad tai siejasi ir su platesniu dalyku – Lietuvoje žmonės ne iki galo supranta, ką prezidentas turi daryti, kokios jo pareigos ir užduotys.
„G.Nausėda pastaruoju metu bandė daryti daug ką. Ir būti arbitru, ir inicijuoti tam tikrus pokyčius, kalbėdamas apie gerovės valstybę. Šios dvi pozicijos nėra lengvai suderinamos. Pradžioje girdėjome stipriais deklaracijas, kokių ankstesni prezidentai vengdavo, formuluojant vizijas socialinėje ir mokesčių ekonomikos plotmėje“, – sakė M.Jastramskis.
Jis sako, kad šiuo metu sudėtinga pasakyti, kokia bus tolimesnė G.Nausėdos reitingų kreivė: „Iš metinio pranešimo panašu, kad prezidentas neapleidžia tos pozicijos, kai prezidentas veikia ne tik kaip tam tikras arbitras, bet ir bando daryti įtaką viešosios politikos procesui.“
Susigrąžinti reitingus bus sunku
TSPMI politologas Tomas Janeliūnas sako, kad G.Nausėdai susigrąžinti prarastus reitingus gali būti sudėtinga dėl artėjančių Seimo rinkimų, per kuriuos daugiau dėmesio gaus kiti politikai.
„Prarasti reitingus visada lengviau, nei juos susigrąžinti. D.Grybauskaitės reitingų kritimai rodo, kad tam prireikia bemaž poros metų, – kalbėjo T.Janeliūnas. – G.Nausėdai greitai atgauti populiarumą gali trukdyti ir tai, jog artėja Seimo rinkimai. Visuomenė daugiau dėmesio skirs būsimiems lyderiams, galimiems kandidatams į premjerus. Entuziazmas bei lūkesčiai bus nukreipti į naujuosius valdžios atstovus.“
Jis mano, kad svarbiausia G.Nausėdos reitingo kritimo priežastis yra ne tiek karantinas, kiek natūralus ir neišvengiamas žmonių susidomėjimo mažėjimas: „G.Nausėdos reitingas buvo itin aukštas, nenatūraliai aukštas ir reikėjo tikėtis, kad jis ilgainiui mažės.“
Tačiau T.Janeliūnas sutinka, jog karantinas paspartino reitingų kritimą: prezidentas nebuvo pagrindiniu krizės suvaldymo lyderiu, netgi tapo socialinių tinklų juokelių objektu, o šitai „kritikams suteikė papildomų argumentų, kad prezidentas yra neužtikrintas, nepasiruošęs, neturintis aiškaus veikimo plano.“
„Karantino metu prezidentui iš esmės dingo viena svarbiausių funkcijų – užsienio politikos formavimas ir atstovavimas tarptautinėje erdvėje. O vidaus politikoje prezidentas negalėjo tapti „antruoju premjeru“, nes tai būtų kėlę tik papildomos įtampos“, – sakė T.Janeliūnas.
