1,094 mln. – tiek keleivių šiemet perkėlė Smiltynės perkėla. Palyginimui, pernai per visus metus – 2,447 mln., užpernai – 2,435 mln.
Tiesa, abeji pandeminiai metai išsiskyrė vietinio turizmo aktyvumu. Lietuviai, netekę galimybės atostogauti svečiose šalyse, keliavo po Lietuvą.
„Jeigu bus geras oras liepą, rugpjūtį ir dar rugsėjį – praėjusių metų rezultatus pasieksime“, – teigė Smiltynės perkėlos vadovas Mindaugas Čiakas.
Šią vasarą kelionės keltais brango: keleivis – su dviračiu ar be – moka 20 ct brangiau, t.y. 1,3 Eur. Persikelti su lengvuoju automobiliu kainuoja nebe 13, o 18,3 Eur, su mopedu ar motociklu – kaina kilo nuo 5,2 iki 6 Eur. Autobuso iki 5 tonų bei namelio ant rato perkėlimas kainuos nuo 26 iki 36,6 Eur. Sunkesnio nei 5 tonos autobuso perkėlimas brango nuo 41,7 iki 58,7 Eur.
Tačiau valstybės įmonės Smiltynės perkėlos darbuotojai pastebi, kad bent keleiviai, už keltą mokantys 1,3 Eur, dėl brangusių bilietų nesiskundžia.
Sprendimą keltis į Smiltynę, aplankyti Kuršių neriją, ar ne – nulemia ne piniginė, o oras.
Būtent lietus lemia, kad vieną dieną perkeliama 1000 keleivių, kitą – vos pora šimtų.
Tačiau keliaujantys automobiliu, ypač išsirengę į Kuršių neriją vienai dienai, nusistebi, kad bilietas Smiltynės perkėloje ir vadinamasis ekologinis mokestis Alksnynės poste atsieis apie 50 eurų. Šią vasarą besikeliantys automobiliu moka daugiau nei 5 Eur brangiau nei pernai. Sužinoję, kad Alksnynės poste paliks dar 30 eurų – vasarotojai neslepia nuostabos.
Vis dėlto statistika rodo, kad besikeliančių automobiliais mažėjo, tačiau nežymiai. Šiemet perkelta per 306 tūkst. transporto priemonių. Kovą netgi buvo pasiektas pastarųjų penkerių metų rekordas.
Akivaizdžiai daugėja ir didžiųjų autobusų, keliamų į kitą krantą. Tai gali būti siejama su atsigaunančia kruizine laivyba ir vėl sugrįžtančiais turistais.