Nerimo verslininkams kelia tai, kad specialiai dėl partijų turės kurti papildomus filtrus, kurie neleis partijų paremti daugiau nei 40 litų ir ribos galimybę trumpaisiais numeriais žinutes siųsti iš įmonėms priklausančių telefonų ar išankstinio apmokėjimo kortelių. Antraip patys gali sulaukti baudų už „pražiūrėjimus“, kurios, pagal įstatymą gali siekti iki 10 tūkst. litų.
Brangus malonumas
Visi trys didieji Lietuvoje veikiantys mobiliojo ryšio operatoriai teigia, kad partijoms bus taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir kitiems padidinto tarifo numerių paslauga besinaudojantiems klientams.
Tai reiškia, kad partijoms, nusprendusioms finansinę paramą rinkti SMS žinutėmis, teks susitaikyti su mintimi, kad bent penktadalis aukojamos sumos atiteks ne joms, o telekomunikacijų bendrovei, suteikiančiai padidinto tarifo paslaugą.
„20 proc. kainos yra tiek, kiek mums kainuoja suteikti šią paslaugą. Mes iš to neuždirbame. Mums patiems brangu surinkti tuos pinigus. Tai yra brangi paslauga. Yra atvejų, kai jis ekonomiškai naudingas, bet pavedimas per banką tikrai kainuoja pigiau“, – atviriausiai iš visų mobiliojo ryšio operatorių apie paslaugos kainą kalbėjo Andrius Baranauskas, „TELE2“ Korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims.
Kita vertus, dabar veikiančios sistemos dar turės būti ir tobulinamos, nes įmonės turės užtikrinti, kad aukojama suma neviršytų leistinos, o aukotojas pinigus skirtų iš asmeninio, o ne darbovietės suteikto telefono, o tokiu būdu paslauga gali brangti.
„Turės būti nustatyti tam tikri filtrai. Aš įsivaizduoju, kad į jų kūrimą telekomunikacijų bendrovės irgi turės investuoti, nes kitaip jiems irgi bus taikoma administracinė atsakomybė“, – aiškino Vyriausios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas.
Partijoms padėti neverta
Tačiau, pasak jo, kaina, kurią partijos turės sumokėti už šią paslaugą yra pakankamai didelė, kad verslininkams vertėtų kurti specialias partijoms taikomas programas.
Vis dėlto Z.Vaigauskas sutinka, kad partijoms žmonės nepaaukos tiek, kiek aukoja per įvairias labdaros akcijas, todėl pinigų dalis, kurią už paslaugą uždirbs telekomunikacijų bendrovės gali net nepadengti kaštų filtrams kurti.
„Pinigų sumos čia, matyt, nebus didelės, todėl manau, kad verčiau partijoms rinktis paprastesnius būdus ir banko pavedimu ar kita elektroninio mokėjimo sistema rinkti aukas. Daug paprasčiau būtų savo puslapiuose partijoms sudaryti tą galimybę, o ne prašyti siųsti SMS“, – įsitikinęs Z.Vaigauskas.
Anot jo, 2002 m. Rolandas Paksas jau bandė rinkti paramą tokiu būdu, tačiau sistema nepasiteisino, nes pinigų sukaupti tik tiek, kiek pakako susimokėti už paslaugas mobiliajam operatoriui.
„Ežiai“ remti negalės
Be to, naujai priimtas įstatymas numato ir tai, kad partijų remti negalės išankstinio mokėjimo planais besinaudojantys anoniminiai mobiliųjų telefonų savininkai. Todėl ši paslauga nebus teikiama nei „Labas“, nei „Ežio“ klientams.
Tačiau „TELE2“ ginčijasi dėl „Pildyk“ klientų. Pasak A.Baranausko, šios paslaugos vartotojams yra suteikta galimybė užsiregistruoti savo vardu ir pavarde, todėl, jo nuomone, „Pildyk“ vartotojai kliūčių paremti partijas neturėtų kilti.
Tai patvirtina ir VKR vadovas Z.Vaigauskas. Anot jo, jei telekomunikacijų bendrovės sugalvos kaip suasmeninti išankstinio mokėjimo planų klientus, partijas remti jiems neturėtų būti draudžiama.
„Mums svarbu, kad būtų vardas, pavardė ir asmens kodas ir nebūtų anoniminių aukų“, – pabrėžė jis.
„Kapeikausis“ ne visi
Tuo tarpu politikai, nors Seimas ir suskubo paskutinėmis pavasario sesijos dienomis priimti SMS paramą įteisinantį įstatymą, prašydami šios paslaugos prie telekomunikacijų durų neišsirikiavo.
Kol kas galimybėmis gauti SMS paramą domisi tik kelios partijos, tarp jų ir buvusios Kauno apygardos teisėjos Neringos Venckienės partija „Drąsos kelias“.
„Mes domimės tokia galimybe“, – patvirtino ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna.
Anot jo, paslaugos kaina negąsdina, nes įmonės „ne kokie nors kontrabandistai“, o kiekvienas joms atneštas litas valstybei grįžta mokesčių forma.
R.Alekna patvirtino, kad tvarka, kuria turės vykti rėmimas iki galo dar nėra aiški, tačiau teigė manąs, kad nesklandumų ar neteisėto rėmimo bus išvengta.
Galimybę rinkti aukas SMS žinutėmis svarsto ir socialdemokratų partija bei „darbiečiai“, tačiau pastarieji linksta paslaugos atsisakyti dėl aukštos kainos.
„Tai yra pasaulyje populiarus dalykas ir mes svarstome, domimės galimybėmis, kainomis, tačiau kol kas aiškėja, kad labai nemažą dalį pasiimtų tarpininkai, o tai yra tam tikras minusas“, – pažymėjo Darbo partijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys.
Tuo tarpu „tvarkiečiai“, dar 2002 m. R.Pakso rinkimų kampanijos metu pabandę rinkti paramą žinutėmis telefonu, šiemet mano tokios aukų rinkimo formos atsisakysiantys.
„Svarstysime tą galimybę, tačiau aš labai abejoju, ar tai yra ta forma, kuria reikėtų bandyti pinigautis. Aš manau, kad žmogus, jei remia partiją į ją įstoja ir moka partijos nario mokestį. Tuo tarpu bandyti iš politikos daryti žaidimus SMS žinutėmis neverta. Ir taip jau pridaryta to žaidimo. Čia toks primityvus, pigus pasikapeikavimas“, – dėstė „Tvarkos ir teisingumo“ Informacijos skyriaus vadovas Romas Jankauskas.
Primename, kad įstatymą, leisiantį partijoms finansinę paramą iki 40 litų gauti SMS žinutėmis Seimas priėmė prieš dvi savaites.
Tokios mažos aukos nebus įskaičiuojamos į maksimalų leistiną fizinio asmens aukojamų pajamų dydį. Šiuo metu įstatymas numato, kad bendra vieno fizinio asmens aukų suma per metus negali viršyti 10 proc. jo deklaruotų pajamų.
Seimas taip pat patikslino aukotojų turto ir pajamų deklaravimo tvarką, nustatant, kad asmuo turto ir pajamų deklaraciją teiktų tik iki aukos suteikimo, kad iždininkas galėtų įsitikinti, ar aukos dydis atitinka įstatyme nustatytus apribojimus. Iki šiol asmuo, aukojantis politinės kampanijos dalyviui, turto ir pajamų deklaracijas turėjo pateikti du kartus – prieš suteikdamas auką ir po aukos suteikimo.
