ŠMSM praėjusią savaitę po beveik trejus metus trukusių derybų pasirašė sutartį su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga, atstovaujama jos pirmininko Andriaus Navicko. Ši profesinė sąjunga nesutiko dar 2017-aisiais prisijungti prie kitų keturių profesinių sąjungų kolektyvinės sutarties su ministerija. Pastaroji sutartis buvo atnaujinta pernai lapkritį, jai nėra nustatytas galiojimo terminas.
Vis dėlto ministerija teigia vietoje šių dviejų atskirų susitarimų sieksianti vienos bendros sutarties su visomis švietimiečiams atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis, sakydama, kad sutartyse esminių skirtumų nėra, ir tik kai kur paliečiami skirtingi aspektai. To siekti ŠMSM šią savaitę įgaliojo Vyriausybė.
„Dabar į derybas dėl vienos šakos kolektyvinės sutarties bus kviečiamos ne tik sutartis jau pasirašiusios profesinės sąjungos, bet ir Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinė sąjunga. Tikimės, kad pavyks pasirašyti vieną sutartį, kurioje atsispindės visų profesinių sąjungų interesai“, – BNS informavo švietimo ministrės atstovas Dainoras Lukas.
Anot jo, jei pavyktų susiderėti dėl vienos sutarties, anksčiau pasirašytos sutartys turėtų netekti galios.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Egidijus Milešinas sako, kad susitarimo pasiekti bus sunku.
„Nelabai suprantame, ką jie čia daro. Jei jie siekia pasirašyti vieną sutartį, tikrai, klausimas, kodėl tada pasirašė prieš savaitę antrą? Antras dalykas, kolektyvinėje sutartyje yra nuostata, kol galioja mūsų sutartis, negalime pradėti dėl naujos, tai būtų pažeidimas“, – BNS sakė E.Milešinas.
Jo nuomone, ministerijai šiemet pradėjus derėtis ir su Lietuvos Švietimo įstaigų vadovų profesine sąjunga, gali gimti ir trečioji sutartis, kadangi ši profsąjunga neturi teisinių galimybių jungtis prie ankstesnių susitarimų.
„Jie tokie yra „pakabinti“. Kaip suprantu, socialinės apsaugos ir darbo ministerija nenori duoti įgaliojimų dėl trečios sutarties, tai siūlo, kad būtų viena. Mūsų šalis atsisakys, Navickas atsisakys ir jie liks tada vieni derėtis dėl trečios sutarties (...). Manau, kol kas nelabai įmanoma susodinti mūsų prie bendro stalo“, – įsitikinęs E.Milešinas.
Anot jo, ministerijos sutartyje su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga esminių skirtumų, ypač dėl finansinių įsipareigojimų švietimo darbuotojams, nėra, kiek skiriasi tik suderėtos garantijos profsąjungos nariams.
Savo ruožtu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas A.Navickas sako, jog didesnis sutarimas būtų sveikintinas, tik abejojo, ar kilus karui Ukrainoje ir valstybei nukreipus finansus gynybai iš naujo pavyktų sutarti dėl švietimo situacijos gerinimo.
„Nematome nieko blogo, kad būtų viena sutartis, būtų gal ir gerai, jei visi vienodai matytų švietimo perspektyvą. Bet kaip dėl to pavyks susitarti – nežinau, kažkaip nelabai turime daug vilčių“, – sakė jis.
Pagal jo atstovaujamos profesinės sąjungos praėjusią savaitę pasirašytą sutartį, mokytojų, kitų pedagogų, mokslo darbuotojų darbo užmokesčio fondas šiemet didinamas 12,5 proc., 2023 ir 2024 metais lėšos darbo užmokesčiui didėtų ne mažiau kaip po 10 proc. kasmet. Taip pat sutarta, kad darželinukų ir priešmokyklinukų skaičius grupėse neviršytų nuo 10 iki 20 vaikų, priklausomai nuo amžiaus, pradinėse klasėse moksleivių skaičius neviršytų 24, vidurinėse – 30 moksleivių.
