Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius, sako, kad verslo liudijimus panaikinti staiga būtų nelogiška ir nenaudinga ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir valstybei.
Pakeitimams trūksta logikos
Kiekvienas, perkantis verslo liudijimą, valstybei sumoka apie 1200 litų. Juos panaikinus valstybė negautų nemažos sumos pinigų, mokamų avansu. „Man ten trūksta logikos, nes valstybė daug praras atsisakydama įmokų už verslo liudijimus. Galime daryti prielaidą, kad apie 50 proc. žmonių, turinčių liudijimus, įsteigs įmones su 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu. Tam jiems reikėtų apie 0,5 mlrd. litų, o pridėjus pridėtinius mokesčius reikėtų dar 130 mln. litų. Iš kur tiems žmonėms paimti tokias sumas? Todėl materialine prasme net nėra sąlygų tam įgyvendinti, jeigu nebus kokių nors pakitimų. O pakitimų per tokį trumpą laiką Lietuvoje padaryti neįmanoma, įstatymų staiga niekas nepakeis“, – 15min.lt sakė D.Arlauskas.
Jis nepritaria ir būsimojo ūkio ministro Dainiaus Kreivio pasakymui, kad butų galima padaryti vieno lito įstatinį kapitalą arba supaprastinti buhalteriją. „Neišeis to padaryti. Tokie procesai taip greitai nevyksta. Galime spėti, kad net jeigu tos įmonės ir susikurs, jos į biudžetą nieko nesuneš, nes, kaip žadama, jos turės 80 proc., o kitais metais – 50 proc. sumažintus mokesčius. Mes sakome, kad galima modifikuoti verslo liudijimus, padarant procesą skaidresnį. Bet tada reikia sudaryti sąlygas, kad žmonės įmones galėtų įsteigti paprastai ir nebrangiai“, – sakė LVDK generalinis direktorius.
Didelės įmonės skundžiasi nepagrįstai
Didelės, ypač statybos, įmonės sako, kad pakeitimai yra neišvengiami, nes smulkieji verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimus, iškraipo rinką. „Galiu pasakyti, kad statybos verslas Lietuvoje yra gana monopolizuotas ir nėra daug įmonių, galinčių pasigirdi didelėmis verslo apimtimis. Be to, savivaldybė ir privačios įmonės skelbia viešuosius pirkimus. Tai, kad didelės statybos įmonės verkia, jog patentininkai atima jų užsakymus, yra nesąmonė, nes tokiuose pirkimuose žmonės su verslo liudijimais nedalyvauja. Jei jie mano, kad mokesčių sistema iškraipo rinką, gali priimti paprastą sprendimą – keisti įstatymus, kad UAB kaip rangovą galėtų samdyti žmogų, turintį verslo liudijimą. Tada jokios problemos nebus. Bet to kažkodėl nenorima – kaip tik norima tuos žmones išstumti iš tos sferos. Tai yra elementarus noras eliminuoti konkurentus ir sau sudaryti geresnes konkurencines sąlygas“, – teigė p. Arlauskas.
Duos laiko apsiprasti
D.Arlauskas tikina, kad siekiama išsikovoti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį ir taip bėgti nesklandumams už akių. „Nemanau, kad viskas bus nuspręstą staiga. Manau, kad pagrindinė varomoji jėga – žmonės, kurie jau ne pirmus metus politikoje ir jie yra linkę įsiklausyti. Buvome susitikę su p. Masiuliu ir su p. Zuoku ir jie išgirdo mūsų įspėjimus apie situacijos pasekmes, jeigu bus priimtas sprendimas verslo liudijimus panaikinti nuo Naujųjų metų“, – tikino D.Arlauskas.
Jo teigimu, planuojant verslo liudijimus panaikinti konkrečiose srityse – prekyboje, statyboje arba transporte ir žinant, kad šis procesas užtruks pusę metų ar metus, valstybė per tą laiką galėtų paruošti teisinę sistemą, tam, kad smulkieji verslininkai be skausmo persiformuotų į uždaras akcines bendroves. „Panašiai kaip su kioskais, kuriems buvo duotas laikas, per kurį jie turėjo nutraukti prekybą alkoholiu. Per duotą laiką žmonės susivoktų ir pradėtų kitaip planuoti savo verslą. Reikia civilizuotai spręsti šiuos klausimus, o ne priimti greitus sprendimus ir tik susidūrus su sunkumais ką nors keisti. Reikia suprasti, kad tie žmonės, netekę liudijimų, turės kažkaip išspręsti savo išgyvenimo klausimą“, – 15min.lt sakė darbdavių konfederacijos atstovas D.Arlauskas.