G.Nausėdai partinis bilietas išduotas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Vilniuje buvo išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
Tai rodo trečiadienį žurnalisto Dovydo Pancerovo paviešinti archyviniai dokumentai.
Šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis 15min teigė, kad G.Nausėda, prasidėjus Sąjūdžiui, LKP veikloje nedalyvavo, o į rinkiminę Vyriausiosios rinkimų komisijos anketą fakto apie priklausymą šiai priešiškai politinei jėgai neįtraukė, nes to padaryti nėra privaloma.
„Banali smulkmena“
Istorikas Egidijus Aleksandravičius faktą apie G.Nausėdos narystę komunistų partijoje pavadino banalia smulkmena.
„Tai yra labai banalus reikalas, man net keista, kad toks rimtas tyrėjas kaip Pancerovas sužino tokį faktą ir jam tai yra verta diskusijos“, – 15min sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.
„Jeigu Nausėda būtų pas Grybauskaitę partinėje mokykloje studijavęs, tai tada gal ir būtų šiokia tokia sensacija“, – pridūrė jis.
„Šimtai žmonių, kurie paskui buvo sąjūdinėje bangoje, stojo į tą partiją, kai kurie buvę raudonieji staiga pasidarė šventesni už popiežių – visa tai yra įprastas dalykas“, – kalbėjo istorikas.
Paklaustas, dėl kokių priežasčių 1988 metais žmonės galėjo stoti į LKP, jis teigė, kad tokių galėjo būti įvairių.
„Tai buvo karjeros būdas, tai buvo įprasta, 300 tūkst. Lietuvos žmonių buvo su ta partija susiję, o komjaunime buvo beveik visi“, – svarstė E.Aleksandravičius.
„Tokių žmonių buvo ne vienas“
Istorikas Algimantas Kasparavičius 15min teigė, kad faktas apie G.Nausėdos priklausymą LKP jam buvo naujiena ir „šiek tiek nustebino“.
Kalbant bendrai apie to laikotarpio žmonių pasirinkimus, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas tvirtino, kad šiuo metu daug žmonių, tuometinių LKP narių, užima aukštas pareigas valdžioje.
„Tokių žmonių buvo ne vienas. Jie dabar užima labai aukštas pareigas įvairiose ministerijose, departamentuose ir panašiai. Asmeniškai juos pažįstu, su kai kuriais bendrauju. Jie ne tik stojo į LKP, jie ir tvirtai pasisakydavo kai kuriais klausimais apie imperialistus, jų grėsmę Tarybų sąjungai ir panašiai“, – pasakojo A.Kasparavičius.
„Tai rodo vieną paprastą dalyką, kad politinis konformizmas yra naudingas tam tikrais atvejais – jis duoda dividendų, kai žmonės laiku pakeičia savo politinę spalvą“, – svarstė jis.
Jis tvirtino, kad tai nėra „kažkas ypatingo“, kadangi tai būdinga „didelei daliai Vakarų politinės kultūros ir civilizacijos“.
„Kai žmonės iš vienos kėdės labai greitai persėsdavo į kitą kėdę ir padarydavo svaiginančią politinę karjerą“, – teigė istorikas.
A.Kasparavičius sakė, kad prisijungti prie LKP tuo metu siūlė ir dėstytojai.
„Pasakysiu asmeniniu pavyzdžiu, tik neminėsiu pavardžių: 1987 metų pabaigoje aš turėjau tokį pasiūlymą iš savo dėstytojų: žmones, kurie gerai mokėsi, kviesdavo ir didžioji dalis ten įstojo. Tai buvo pasirinkimo reikalas. Aišku, tai buvo 1987 metų lapkritis ar gruodis, šiuo atveju yra 1988 metai – man tai yra tiesiog neįsivaizduojama, bet čia yra mano vieno nuomonė“, – prisiminė A.Kasparavičius.
Anot istoriko, 1988 metais nemažai lietuvių gyveno pamiršę prisiminimus apie tarpukario Lietuvą, jiems daugiau galėjo būti svarbūs tokie dalykai kaip „buto gavimas, žiguliuko paskyrimas“.
N.Putinaitė: Kompartija nebuvo kita stovykla nei Sąjūdis
Vilniaus universiteto asocijuota profesorė, sovietmečio tyrinėtoja Nerija Putinaitė, savo paskyroje „Facebook“, komentuodama G.Nausėdos atvejį, teigia, kad buvimas kompartijoje 1988 m. nereiškė pasirinkti „kitą stovyklą“ nei Sąjūdis.
„LKP 1988 m. viduryje buvo labai konservatyvi (sovietiška). Realiai pokyčiai joje (kadrų perstumdymas) prasidėjo 1989 m. Ir visi kiti procesai.
Spekuliuoti, kad stojimas į LKP 1988 m. viduryje buvo atsistojimas į kitą barikadų pusę nei Sąjūdis, yra mažiausiai klaidinantis.
Tokių sąjūdžių steigimaisi 1988 m. buvo skatinami visose TSRS respublikose, ir tai buvo daroma su TSKP žinia ir globa. Tai buvo noras po perestroikos skėčiu suburti neva pilietines organizacijas iš komunistų ir visuomenės. Tokio garsaus perestroikininko ir Gorbačiovo ilgamečio sekėjo Migraniano idėja.
Taip steigėsi ir Sąjūdis Lietuvoje, net jei patys dalyviai nekalba ar nenori prisiminti KP globos.
Į ką išsirutuliojo lietuviškasis Sąjūdis 1989 m. – jau kita istorija. Vyko labai intensyvūs procesai, ir Sąjūdis ištrūko iš kompartijos kaip organizacijos kontrolės. Bet tai buvo jau 1989 m.
Kodėl jaunas žmogus 1988 m. viduryje stoja į kompartiją, atsakymas paprastas: karjera. Karjeros galimybės (aukšti postai) buvo gana ribotos, jei nebuvai kompartijos nariu. Tai ne pateisinimas, o faktas“, – rašo N.Putinaitė.
Kaip rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, 1988–1989 metais didelė dalis LKP narių parėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius, įsitraukė į Sąjūdžio veiklą.
1989 metų gruodį LKP atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP). Dauguma jos narių įkūrė savarankišką LKP, kuri vėliau buvo pertvarkyta į Lietuvos demokratinę darbo partiją, 2001 metais susijungusią su Lietuvos socialdemokratų partija.
