„Turime įgyvendinti tas pertvarkas, kurios yra suplanuotos, – BNS šeštadienį sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas. – Kad pasitikėjimas švietimu išaugtų, pirmiausia pati švietimo sistema turi būti savimi patenkinta.“
Taip jis kalbėjo šeštadienį „Lietuvos rytui“ paskelbus gyventojų apklausos duomenis, kad lietuvių pasitikėjimas švietimo sistema šiuo metu yra mažiausias per dvidešimtmetį ir siekia 41,5 procento.
Šis rodiklis reikšmingai krito ir palyginti su praėjusiu mėnesiu, tuomet pasitikintys švietimu nurodė 47 proc. gyventojų.
„Manau, kad tiesiog dabar labai atvirai kalbama apie švietimo problemas, apie būtinybę atnaujinti mokytojų rengimą ir apie tai, kad mokytojų rengimo programos neatitinka įvairių interesų grupių poreikių“, – teigė G.Viliūnas.
Pasak jo, tarptautinių stebėtojų sudaromi švietimo sistemos kokybės rodikliai Lietuvos atžvilgiu šiuo metu taip pat negerėja, mokytojo profesija dar nėra pakankamai patraukli.
Užpernai gruodį pradėjusi dirbti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė ėmėsi pertvarkyti aukštąjį mokslą, žengė pirmuosius žingsnius spręsdama profesinio mokymo problemas, toliau optimizuoja mokyklų tinklą, šiemet ketina padidinti algas mokytojams, įvedusi etatinį jų apmokėjimą.
Tačiau opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Seimo Švietimo ir mokslo komitete Gintaras Steponavičius sako, kad daugelis veiksmų sprendžiant švietimo sistemas yra per smulkūs, palyginti su visuomenės lūkesčiais, o pažadai – per abstraktūs.
„Visa tai kuria neužtikrintumo jausmą visuomenėje, realūs veiksmai neatitinka jos lūkesčių. (...) Visuomenės lūkesčiai įsisenėjusiais klausimais yra kur kas didesni“, – BNS teigė Seimo narys.
Pasak jo, aukštojo mokslo reforma taip pat kelia abejonių, ar universitetų jungimas nėra tik mechaninis, ar kuria pridėtinę vertę.
Vyriausybei pernai inicijavus aukštojo mokslo pertvarką, Seimas sausį nusprendė, kad Lietuvos sporto universitetas būtų jungiamas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, o sostinėje įsikūręs Lietuvos edukologijos universitetas bei Kaune esantis Aleksandro Stulginskio universitetas būtų jungiami prie Vytauto Didžiojo universiteto.
Šios aukštosios mokyklos iki kovo turi pateikti Seimui reorganizavimo planus ir sąlygas. Dėl kitų aukštųjų mokyklų parlamentas kol kas sprendimų nepriėmė.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad švietimo sistemos pertvarka – būtina, nes dabartinė padėtis netenkina švietimo ir mokslo bendruomenės, tėvų, moksleivių bei studentų.
„Vykstant pertvarkai, brėžiant naują švietimo viziją remiamasi geriausia tarptautine patirtimi, analizuojama sistemos, kokybė, efektyvumas, į dienos šviesą traukiami trūkumai, priimami nepopuliarūs, tačiau būtini įstaigų, programų optimizavimo, finansavimo pokyčių sprendimai, jiems aktyviai priešinasi esamos sistemos interesų grupės“, – raštu BNS teigė ministrė.
„Pokyčiai kelia nerimą, todėl daug dėmesio skiriama atviroms diskusijoms įtraukiant skirtingas suinteresuotas šalis. Kadangi pertvarka vykdoma viešai ir atvirai, visuomenė mato ir atitinkamai vertina“, – pridūrė ji.
Apklausą dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko vasario 9-18 dienomis.
