„Dauguma (91,5 proc., arba 8,7 tūkst.) dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai, 654 (6,9 proc.) – nusikaltimai susiję su grasinimu, 63 (0,7 proc.) – seksualinės prievartos nusikaltimai, 38 – sunkūs sveikatos sutrikdymai, 13 – nužudymų, 8 – pasikėsinimai nužudyti ir 32 – kiti nusikaltimai“, – rašoma departamento žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Palyginti su 2017 metais, su grasinimu susijusių nusikaltimų buvo užregistruota trečdaliu (32 proc.) mažiau, beveik 12 proc. mažiau užregistruota nesunkių sveikatos sutrikdymų.
Dažniausiai smurtauja vyrai
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais buvo nustatyta 5 611 įtariamų (kaltinamų) asmenų, padariusių dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotą nusikaltimą (8,5 proc. mažiau nei 2017 m.). 90 proc. jų – vyrai. Daugiau kaip pusė (56 proc., arba 3,1 tūkst.) įtariamų (kaltinamų) asmenų buvo 30–49 metų amžiaus.
Šiais nusikaltimais buvo įtariami (kaltinami) ir 34 nepilnamečiai (0,6 proc.).
Daugiau kaip pusė įtariamų (kaltinamų) asmenų (56 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis (24 proc.) – pagrindinį, 10 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 9 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo.
Beveik pusė (48 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. 63 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Didžioji asmenų dalis (96 proc., arba 5,4 tūkst.) buvo įtariami (kaltinami) fiziniu smurtu.
Kardomosios priemonės – 2,4 tūkst. asmenų
Anot departamento, kardomosios priemonės buvo paskirtos 2,4 tūkst. asmenų, įtariamų (kaltinamų) smurtu artimoje aplinkoje.
2 tūkst. asmenų (86 proc.) buvo skirta intensyvi priežiūra (įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis), 0,5 tūkst. (19 proc.) – įpareigoti gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu, 101 asmuo (4 proc.) – įpareigotas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 64 (3 proc.) – suimti, iš 85 asmenų buvo paimti dokumentai, vienam asmeniui skirtas namų areštas.
2017-ųjų vasarį Seimas priėmė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis uždraudė visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizines bausmes.
Trečiadienį Vyriausybė svarstys, kaip reikėtų keisti priimtas įstatymo pataisas – siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo, bet nekeisti smurto prieš vaiką sąvokos.
Seimas imsis Stambulo konvencijos
Pavasario sesijoje Seimas turėtų imtis svarstyti vadinamąją Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris, rašo BNS.
Šios konvencijos šalininkai sako, kad visuomenę reikia šviesti apie netradicinius lyčių vaidmenis, pavyzdžiui, kad moteris nebūtinai yra namų šeimininkė, o vyras – finansinės gerovės šeimoje kūrėjas.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
