Atsiduria uždarame rate
Šią savaitę pasikalbėti apie smurtą Kauno miesto savivaldybėje susirinko skirtingų sričių specialistai ir politikai. Diskusiją inicijavo labdaros paramos fondas „Frida“, o susitikimas – vienas iš šiuo metu vykstančio Baltojo kaspino festivalio renginių.
Apskritojo stalo metu išgryninta pagrindinė Kauno miesto problema – didmiesčiu save vadinantis Kaunas iki šiol smurto artimoje aplinkoje aukoms neteikia laikino apgyvendinimo paslaugų, nors tokią pagalbos formą numato įstatymas.
„Susirinkome dėl specifinės problemos, dėl žmonių, kurie patiria smurtą ir kuriems pagalbą reikia suteikti šiandien.
Daug metų kalbame apie tai. Žmonėms reikia bėgti iš tos aplinkos, reikia pasitraukti. Pagal apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, smurtautojas yra pašalinamas iš įvykio vietos, bet tai yra labai trumpas laikas. Paskui jis grįžta.
Kaunas yra antras pagal dydį miestas, bet saugaus prieglobsčio klausimas Kaune sprendžiamas nepakankamai arba visai nesprendžiamas“, – sakė labdaros paramos fondo „Frida“ direktorė Daiva Baranauskė.
Smurtas artimoje aplinkoje šiuo metu yra vienas iš dažniausių nusikaltimų, apie tai nuolat skelbiama policijos pranešimuose. Vien pernai dėl smurto artimoje aplinkoje į pareigūnus kreipėsi daugiau nei 66 tūkst. žmonių, daugiausia – moterys.
Tačiau norinčioms nutraukti santykius su sutuoktiniu ir neturinčioms finansinio pagrindo kaunietėms kartu su jų nepilnamečiais vaikais laikinai – iki pusės metų – apsigyventi nėra kur. Todėl, specialistų teigimu, tokios moterys patenka į uždarą ratą, greta fizinio smurto randasi ir psichologinis. Dar daugiau – tokioje terpėje priversti augti ir mažamečiai vaikai.
Dabartiniai globos namai – krizių namai?
Tai, kad smurto masteliai auga, tvirtina ir Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė. Jei lygintume praėjusių ir šių metų skaičius, dar nepasibaigus 2017 metams tokių atvejų fiksuota daugiau nei pernai per visus metus.
„Smurto artimoje aplinkoje apsaugos įstatymas galioja nuo 2011 metų, bet apgyvendinimo paslauga neteikiama. Tai yra šio įstatymo pažeidimas, nes jame sakoma, kad laikino apgyvendinimo paslauga turi būti suteikiama nedelsiant ir bet kuriuo paros metu. Mūsų miestas pažeidinėja ši įstatymą – tą reikia pripažinti“, – sakė N.Daukšienė.
Pasak specialistų, smurtą patyrusioms ir daugiau jo išvengti norinčioms moterims reiktų suteikti galimybę saugioje aplinkoje – krizių centre – apsigyventi iki pusės metų.
Kaip sakė N.Daukšienė, per šį laiką moterys galėtų susitvarkyti savo socialines ir ekonomines problemas, mat dažnu atveju problema tampa ir pinigų stygius. Be to, keičiant gyvenamąją aplinką tenka keisti vaikų mokyklas ar darželius.
„Todėl valstybės pagalba tokioms moterims yra labai svarbi. Pusė metų yra optimalus laiko tarpas, per kurį moteris galėtų stabilizuoti savo situaciją tiek psichologiškai, tiek ekonomiškai.
Dabar, gavus pranešimą apie smurtą, smurtautojas 48 valandom yra išvežamas, o smurto bylos sprendžiamas pagreitinto proceso tvarka. Bet kas toliau? Jei nebus fizinio, bus psichologinis smurtas. Moteriai net po teismo trūksta emocinio saugumo, nes niekas nesikeičia“, – kalbėjo N.Daukšienė.
N.Daukšienė teigia, jog į krizių centrą dėl laikino apgyvendinimo moterys su vaikais kreipiasi nuolatos.
Lietuvoje – smurto jūra
Nors Kaune veikia moterų krizių centras, tačiau laikino apgyvendinimo paslauga jo veikloje nėra numatyta. Laikinai moterys gali apsigyventi nakvynės namuose, tačiau kelios paros situacijos nekeičia.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro direktorė Kristina Mišinienė taip pat ragino kuo greičiau spręsti šį klausimą.
„Lietuvoje mes matome smurto jūrą. Mes žinom, kaip moteriai sunku prašyti pagalbos, ką tai reiškia. Ką reiškia sugrįžti į tą pačią aplinką. Tai yra absoliutus skandalas, kad mes Kaune tokios paslaugos neturime. Aš negaliu tuo patikėti. Gal trūksta lyderio – žmogaus, kuris galėtų ateiti ir pasakyti: darom“, – emocijų neslėpė K.Mišinienė.
Diskusijoje dalyvavusi Seimo narė Dovilė Šakalienė pasakojo, kad galima remtis suomių pavyzdžiu, kurie krizių centro namais pavertė globos namus. Juolab kad Lietuvos pozicija yra tokia pati: šalyje per nustatytą laiką neturi likti vaikų globos namų, o vaikai turi gyventi šeimyninėje aplinkoje.
„Kaunas daugelyje sričių yra pavyzdys, o jei ši problema kol kas nesutvarkyta – tai laiko klausimas. Pagal Kauno dydį, pagal biudžetą tai nėra projektas, kuris kainuotų labai daug“, – sakė D.Šakalienė.
Diskusijos dalyviai susipažino su klaipėdiečių pavyzdžiu, kur bendromis pastangomis krizių namai veikia jau ne vienerius metus. Juose dirba 11 darbuotojų, o tokių paslaugų poreikis – didelis, todėl krizių namai nebūna tušti.
Kaune veikiančių visuomeninių organizacijų atstovų teigimu, iš miesto valdžios ne kartą yra nuskambėjusi frazė, jog krizių centro namai bus įrengti, jei jiems jų reikia.
„Tikrai ne mums jų reikia. Jų reikia Kauno miestui“, – sakė Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė N.Daukšienė.