Naujienų agentūra BNS paskelbė šaltinių informaciją, kad Lietuva ir Rusija planuoja apsikeisti piliečiais, kurie buvo nuteisti už šnipinėjimą.
Pagal planą, Lietuva į Rusiją išsiųstų FSB pareigūną Nikolajų Filipčenką ir dar vieną neįvardintą Rusijos pilietį. Rusija Lietuvai perduotų mūsų šalies piliečius Jevgenijų Mataitį, Arstidą Tamošaitį ir vieną neįvardintą Norvegijos pilietį.
Ketvirtadienį apie šį įvykį 15min studijoje kalbėjo Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas Marius Laurinavičius ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas.
A.Anušauskas sukritikavo politikų iniciatyvą dėl „šnipų mainų“ keisti įstatymus.
Gali pakenkti žvalgybai
Antradienį Seimo NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas registravo įstatymo pataisą dėl „šnipų mainų“. Joje detalizuojama prezidento teisė suteikti malonę nuteistiems už šnipinėjimą, taip pat – susitarimai dėl apsikeitimo tokiais asmenimis.
Pats D.Gaižauskas tvirtino, kad rengdamas pataisą tarėsi su Valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu.
Iš viešos informacijos galima suprasti, kad apie D.Gaižausko pataisas žinojo ir prezidento Gitano Nausėdos komanda.
„Žinome apie Seime registruotą pataisą, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis. – Ji atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius.“
Tačiau Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas sako, kad priėmus šias pataisas Lietuva automatiškai pripažintų, kad į mainus įtraukti lietuviai vykdė žvalgybos nurodymus.
„Pateiktas siūlymas, kad įstatyme būtų numatytos priežastys, kaip taikomas malonės institutas. Tame tarpe iš anksto pripažįstant, kad apsikeičiama žmonėmis, kurie, šiuo konkrečiu atveju, vykdė Lietuvos žvalgybos institucijų pavedimus, – sakė A.Anušauskas. – Aš manau, kad to nereikia. Tiesą sakant, ir teisininkai, ir ekspertai mano, kad to nereikia.“
A.Anušauskas pabrėžė: pagal galiojančią praktiką nė viena pasaulio valstybė nepripažįsta, kad užsienyje sulaikytas žmogus iš tikrųjų dirbo žvalgyboje: „Ir Rusija, be kita ko, nepripažįsta, kad čia jos institucijos pavedimus vykdė [N.Filipčenka].“
Įstatymo pataisas kritikavo ir kitas 15min laidos dalyvis, saugumo ekspertas Marius Laurinavičius: „Man irgi atrodytų, kad tai yra perteklinis veiksmas. Ypač, jeigu mes įstatyme pripažintume, kad tie žmonės dirbo Lietuvos žvalgyboms. Tai yra ir kenksmingas dalykas, kurį reiktų eliminuoti.“
Seimo narys konservatorius A.Anušauskas pabrėžė, kad vadinamąjį malonės institutą prezidentas jau dabar gali taikyti bet kam ir bet kokiu atveju.
„Jeigu tarp valstybių yra kažkokie nelabai vieši susitarimai, kuriems reikia pritaikyti malonės institutą, tai jį buvo galima taikyti, galima taikyti dabar ir ateityje bus galima taikyti be jokių papildomų įstatymų“, – sakė A.Anušauskas.
Paklaustas, kam reikia tokių įstatymo pataisų, A.Anušauskas atsakė: „Galbūt prezidentūra, suformulavusi tokį siūlymą, nori šiek tiek apsidrausti. Bet šitas apsidraudimas, mano supratimu, ne vietoje ir tikrai nelabai reikalingas.“
A.Anušauskas pabrėžė, kad prezidentas turėtų prisiimti politinę atsakomybę.
„Šnipų mainų“ pataisos dar nėra priimtos. Dabar jos bus svarstomos Seimo komitetuose.
Mainai – kaip filmuose
M.Laurinavičius pasakojo, kad pati „šnipų mainų“ procedūra yra dramatiška ir netgi teatrališka.
„Iš tikrųjų tai yra filmų verta situacija, – kalbėjo M.Laurinavičius. – Pastaruoju metu yra žinomi trys NATO valstybių ir Rusijos apsikeitimo atvejai – du apsikeitimai vyko su Estija ir vienas su amerikiečiais.“
Pavyzdžiui, Estijos ir Rusijos apsikeitimas vyko ant pasienyje stūksančio tilto. O štai 2010-aisiais įvykęs Rusijos ir JAV apsikeitimas sulaikytaisiais buvo dar paslaptingesnis. „Šnipų mainai“ vyko neutralioje Austrijoje, tiksliau – Vienos oro uoste, kad nė vienas šnipinėjimu įtariamas asmuo neįžengtų į Austrijos teritoriją.
„Atskrido du lėktuvai. Vienas su rusų šnipais, kurie buvo sulaikyti Amerikoje, kitas – su tais žmonėmis, kurie buvo perduoti amerikiečiams, – pasakojo M.Laurinavičius. – Sustojo lėktuvai, vienas kitą uždengdami, ir tas apsikeitimas buvo vykdomas taip, kad niekas nematytų.“
Tą kartą amerikiečiai rusams perdavė garsiąją šnipę Anną Champan ir devynis su ja susijusius agentus. Vienas iš rusų amerikiečiams perduotų žmonių buvo Sergejus Skripalis, kurį vėliau Rusijos karinė žvalgyba GRU apnuodijo Londone.
Nebuvo kuo keistis
Seimo narys A.Anušauskas sakė, kad anksčiau „šnipų mainai“ nebuvo įmanomi, nes didžioji dalis įtariamų Rusijos žvalgybos pareigūnų dirbo po diplomatine priedanga, todėl jų niekas nesulaikydavo – tiesiog tyliai išsiųsdavo iš šalies.
A.Anušauskas pasakojo, kad apie 2012-uosius Lietuvos žvalgyba pakeitė taktiką ir ėmė žlugdyti Rusijos žvalgybines operacijas. Sėkmingas Lietuvos kontržvalgybos darbas nulėmė, kad kalėjimuose atsidūrė keli Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai.
„Atsirado pagrindas pasikeisti. Nes kol nepasibaigusios teisinės procedūros, jokie apsikeitimai neįvyktų“, – sakė A.Anušauskas.
Saugumo ekspertas M.Laurinavičius pasakojo, kad „šnipų mainai“ yra retas dalykas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje: „Tai yra pakankamai reta praktika.“
Seimo narys A.Anušauskas, kuris yra ir istorikas, tyrinėjantis žvalgybą, pasakojo, kad tarpukario Lietuva nuolat keisdavosi nuteistaisiais su nacistine Vokietija ir sovietine Rusija.
Į mainus būdavo įtraukiami ne tik žvalgybos pareigūnai, bet ir politiniai kaliniai, propagandininkai, kunigai, sovietų įkaitai.
„Paskutinis precedentas įvyko 1940 metais, dvi dienos iki Lietuvos okupacijos. Sovietų Sąjungos kariuomenė sutelkta prie Lietuvos sienos. Vokietija tai puikiai žino, bet vis dėlto susiderina su Lietuvos puse dėl apsikeitimo. Vokiečiai norėjo susigrąžinti tris savo agentus, Lietuvoje nuteistus ilgomis bausmėmis. Keitėsi į 23 lietuvius, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių buvo nuteisti Rytprūsiuose ir Klaipėdos krašte“, – pasakojo A.Anušauskas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvos karines paslaptis šnipas nešė į Rusijos GRU pulkininko garažą Šiauliuose
