„Tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių, kaip pardavimai iš paskolų portfelio, netinkamai likviduotų banko pinigų susigrąžinimas ir kito turto, pavyzdžiui, „Finastos“ ir „Snoro Lizingo“ pardavimai. Atskiriems kreditoriams grąžinamos sumos priklausys nuo kreditorių pretenzijų skaičiaus ir kreditorių eiliškumo, – teigė jis. – Turint visa tai omenyje būtų klaidinga ir neatsakinga manyti, kad per ateinančius porą metų bus grąžintos didelės pinigų sumos. Lieka daug neatsakytų klausimų, todėl toliau dirbsime kartu su kreditorių komitetu ir sieksime kuo geriausio įmanomo rezultato“.
Kreditorių komiteto pirmininke buvo išrinkta valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas” vadovė Aurelija Mažintienė. Spaudos konferencijoje ji sakė, kad, preliminariais duomenimis, į komiteto sudėtį išrinkti valstybės įmonės pasiūlyti kandidatai: Martinas Gusiatinas, “Bikuvos prekyba”, „Holten Investments Ltd.”, „Sodros”, „Snoro” darbuotojų atstovai bei trys atstovai ir komiteto pirmininkas iš „Indėlių ir investicijų draudimo”.
„Indėlių ir investicijų draudimo” kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau nei 60 proc. visų šiuo metu teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje.
A.Mažintienė teigė, kad komiteto laukia ypatingos užduotys: banko turto administravimas, realizavimas, banko administravimo išlaidų nustatymas, kreditorinių reikalavimų tenkinimas. Ji prašys, kad susirinkimas būtų sušauktas kitą svaitę.
Kreditorių komitetas bendrai atstovaus kreditorių interesams bankroto procese, galės gauti išsamias ataskaitas apie bankroto eigą, siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą, patvirtinti „Snoro“ turto pardavimą ir administratoriaus turto realizavimo strategiją, patvirtinti administravimo išlaidų, kurias patyrė bankroto administratorius, dydį.
Smulkieji kreditoriai jaučiasi neatstovaujami
Spaudos konferencijoje paklaustas, kaip vertina smulkiųjų kreditorių pyktį dėl susirinkimo rezultatų, N.Cooperis tikino, kad jų nepasitenkinimas yra natūralus, tačiau nenorėjo sutikti su tuo, kad smulkieji kreditoriai neatstovaujami komitete.
„Jų nepasitenkinimas yra natūralus, jie prarado daug pinigų. Tačiau aš nemanau, kad jie turėtų būti nepatenkinti susitikimu. Komitetas atstovauja viems kreditoriams, mažieji kreditoriai bus traktuojami taip pat, kaip didieji. Smulkūs kreditoriai išėję iš susirinkimo neturėjo pasidaryti nelaimingesni nei į jį atvykę“, – sakė jis.
N.Cooperis atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos įstatymus, įmonės bankrotas prasideda ne tada, kai paskiriamas bankroto administratorius, o tuomet, kai taip nusprendžia kreditoriai. Susirinkę jų atstovai turėtų priimti nutarimą dėl bankroto.
Jis pridūrė, kad žmonės turėtų suprasti, jog pinigų išmokėjimai tuojau pat neprasidės.
Paklaustas, kokia buvo jo pirma reakcija pamačius, kiek daug emocijų verda kreditorių susirinkime, N.Cooperis prisipažino, kad jautė gailestį. „Aš nebuvau labai nustebęs, bet jaučiau gailestį, nes suprantu jų nepasitenkinimą. Kai padedate pinigus į banką, nesitikite, kad viskas taip baigsis“, – pabrėžė jis. Bankroto administratorius pridūrė emocingas reakcijas mato visuomet, kai į panašius procesus įsitraukia fiziniai asmenys.
N.Cooperis pabrėžė, kad yra padaryta pažanga dėl „Finastos“ ir „Snoro lizingo“ pardavimo.
Dabartinė „Snoro“ turto vertė, anot administratoriaus, palyginti su ta, kuri buvo nustatyta pradėjus laikinąjį banko administravimą, nepasikeitė.
„Atradome tokio turto, kuris yra, švelniai pasakius, ne ten, kur turi būti“, - sakė jis.
Žurnalistų paprašytas paskelbti, kas yra ofšorinės kompanijos „Holten Investments“, įtrauktos į komiteto sudėtį, savininkai, N.Cooperis to padaryti negalėjo, nes teigė to nežinantis. Tačiau tiek jis, tiek A.Mažintienė tvirtino galintys užtikrinti, kad ši bendrovė su ankstesniais „Snoro“ savininkais nieko bendro neturi.
Apsauga nieko nepraleido
Į sostinės „Siemens“ areną antradienį priešpiet bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditoriai ėmė rinktis priešpiet. Išrinktas komitetas, kuris turės balsą sprendžiant dėl banko turto pardavimo vykdant bankroto procedūrą.
„Siemens“ arenos prieigas saugo apsaugininkai, jie žiūrėjo, kad į susirinkimą nepatektų pašaliniai asmenys, arena apjuosta apsaugine tvora. Į susirinkimą žmonėms buvo draudžiama įsinešti fotoaparatus ir filmavimo kameras, maistą ir gėrimus.
Į vidų kreditoriai galėjo patekti tik per pailgą palapinę, prie įęjimo kiekvienas susirinkimo dalyvis turi užsiregistruoti.
„Siemens“ arenoje žurnalistai nepageidaujami, apsaugininkai 15min.lt fotografui leido dirbti tik arenos prieigose.
Kiek kainavo šis kreditorių susirinkimas N.Cooperis pasakyti negalėjo. Tačiau jis pabrėžė, kad vietų, kurios talpintų tokią daugybę žmonių, Lietuvoje nėra tiek ir daug.
