„Galvojame, kad tai nerealus pasiūlymas ir greičiausiai žlugtų pats referendumas“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.
Jis sakė, kad prieš nepilną savaitę vykusioje socialdemokratų taryboje sprendimas dėl referendumo priimtas nedidele balsų persvara.
Seimo narys Algirdas Sysas sakė, kad po konsultacijų su kitų partijų atstovais socialdemokratai suprato, kad dėl sprendimo skelbti referendumą reikėtų šaukti Seimo neeilinę sesiją, o tai – neįmanoma.
„Tada kai susidūrėme su tuo, kad įstatymiškai reikia kviesti neeilinę sesiją, supratome, kad to realizuoti neįmanoma“, – BNS ketvirtadienį sakė A.Sysas.
Jis teigė, kad formalus socialdemokratų sprendimas siūlyti skelbti referendumą kartu su Seimo rinkimais turėtų būti atšauktas artimiausiame partijos tarybos posėdyje, kuris turėtų įvykti vasarą.
A.Sysas sakė, kad Socialdemokratų partijos suvažiavimo metu, kuris vyks savaitės pabaigoje, dvigubos pilietybės referendumo skelbimo klausimas nebus svarstomas.
Premjeras ir partijos vadovas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį paskelbė, jog sulaukus emigravusių lietuvių priekaištų idėjai rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, šis klausimas turėtų būti priimamas keičiant įstatymus, o ne referendumu.
„Dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo mes kaip partija buvome iškėlę prieš keletą savaičių, bet sulaukėme daug laiškų ir pasiūlymų iš mūsų lietuvaičių, gyvenančių užsienyje, kad tokio referendumo nereikėtų organizuoti, nes referendumui neįvykus po to nebūtų galima priimti kitų teisės aktų Lietuvoje. Aš manau, kad geriau visa tai spręsti įstatymais, bet ne referendumu“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius.
Konstitucinės teisės ekspertai sako, kad įstatymu nustatyti dvigubą pilietybę taikymą platesniam žmonių ratui gali būti neįmanoma. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o šis Konstitucijos straipsnis keičiamas tik referendumu.
„Tas straipsnis, kuris reguliuoja Konstitucijos santykius, yra skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu“, – BNS sakė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Jis teigė, kad įstatymu gali būti nustatyta daugiau išimčių dvigubai pilietybei gauti, tačiau tos išimtys neturi apimti plataus žmonių rato.
„Negali suskaičiuoti, ar 10 tūkst. padaugėję dvigubos pilietybės atvejų yra riba, ar 100 tūkstančių. Čia nepasversi, bet principinė Konstitucinio Teismo pozicija yra tokia, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys“, – kalbėjo teisininkas.
Šiuo metu Pilietybės įstatyme numatytos devynios išimtys, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
„Įstatyme tikrai didelė dalis išimčių yra įtvirtinta ir pagal jas dešimtys tūkstančių piliečių turi dvigubą pilietybę“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Šiuo metu Pilietybės įstatyme numatytos devynios išimtys, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Jis nekomentavo premjero pareiškimų, kad dvigubos pilietybės klausimą reikėtų spręsti įstatymais, o ne referendumu.
Vasario pradžioje A.Butkevičius sudarė darbo grupę konstitucinio įstatymo dėl dvigubos pilietybės projektui parengti. Konstitucinio įstatymo projektas turi būti parengtas iki gegužės 2-osios.
Referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo inicijavo opozicinis Liberalų sąjūdis, tačiau galutinį sprendimą dėl referendumo surengimo turi priimti parlamentas.
Konstitucijos nuostatą dėl pilietybės galima pakeisti, jeigu referendume tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Liberalizavimo šalininkai teigia, kad dvigubą pilietybę būtina įteisinti, siekiant išlaikyti emigrantų ryšius su Lietuva ir atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas. Kritikai sako, kad piliečiai gali būti ištikimi tik vienai valstybei ir baiminasi, kad užsienio pilietybių gali siekti tautinės mažumos, o tuo gali pasinaudoti Rusija.
