G.Kirkilas Žinių radijui pripažino, kad Susisiekimo ministerija padarė klaidų, o opiausia problema – prasta komunikacija.
„Mūsų partija visuomet tam turi rezervų, bet specialiai kažkokiam atvejui neruošia tikrai“, – sakė G.Kirkilas.
Jis pabrėžė, kad daugiausiai atsakomybės už susidariusią padėtį tenka žlungančiai įmonei, kurios kontrolinį daugiau kaip 56 proc. akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija.
„Atsakomybė pirmiausiai tenka įmonei. Aišku, Susisiekimo ministerija, Užsienio ministerija ir kitos ministerijos turi padaryti, kas įmanoma. Bet iš tikrųjų nėra lengva padėti. Reakcija galbūt buvo šiek tiek pavėluota, bet aš tikiuosi, kad Susisiekimo ministerija įsigilins į tai, – sakė G.Kirkilas.
Jo teigimu, komunikacija tampa didžiausia ministerijų problema.
„Komunikacija, atrodo, tampa mūsų ministerijų problema. Man tas neaišku. Net jei neturi resursų, informacija turi pasiekti žmones ir visuomenę“, – teigė Seimo vicepirmininkas.
Nuostolingai dirbanti laivininkystė, kurios keturi iš penkių laivų sulaikyti užsienio jūrų uostuose dėl skolų, ketvirtadienį turėtų paskelbti bankrotą.
D.Grybauskaitė: ministerijos įmonės valdomos aplaidžiai
Tuo tarpu šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad susisiekimo ministerija į bankrutuojančią valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ žiūrėjo „pro pirštus“ ir ja nesirūpino, be to, šalies vadovė rėžė, kad ministerijos įmonės valdomos aplaidžiai ir neefektyviai.
„Konkretus, ryškiausias pavyzdys yra įstrigę net penki mūsų Lietuvos laivai, kur Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę akcijų ir yra praktiškai pagrindinis savininkas. Žinome, kad problemos prasidėjo jau seniau, valdymas buvo kelių ministrų nesėkmingas, prisiskolinta, bet niekas nesprendė, niekas nesirūpino laivais, niekas nesirūpino įmone ir Susisiekimo ministerija žiūrėjo į šį procesą pro pirštus“, – ketvirtadienį paskelbtame interviu LRT radijui sakė prezidentė.
D.Grybauskaitė kaltino ministeriją nesirūpinant LJL nemokumu, nors kritinė padėtis buvo aiški jau nuo gegužės.
Ji kaltino ministeriją nesirūpinant LJL nemokumu, nors kritinė padėtis buvo aiški jau nuo gegužės.
„O dabar, kai jau pradėjo strigti laivai, kai pradėjo areštuoti šios įmonės turtą, nes ji tampa nemoki, jau nuo gegužės mėnesio praktiškai tas vyksta, Susisiekimo ministerija tylėjo, kol šitas nepasirodė viešojoje erdvėje. Ir išties dabar pirmiausia mums turi rūpėti žmonės, Lietuvos žmonės, kurie yra laivuose“, – sakė šalies vadovė.
Anot jos, susisiekimo ministras turi prisiimti visą atsakomybę. D.Grybauskaitė tikino, kad dėl LJL ateities kol kas sudėtinga spręsti.
„Dėl atskirų laivų ir pačios įmonės likimo čia yra sudėtingesnis klausimas. Aplaidumas vyko jau geroką laikotarpį, gal net 10 metų – neatsakingas skolinimasis, kontrolės nebuvimas. Ar bus įmanoma išgelbėti įmonę, laivus, spręsis truputį vėliau. Todėl ir paprašiau ministro (Rimanto Sinkevičiaus – BNS), kad pagaliau pradėtų ministerija dirbti“, – sakė prezidentė.
Anot jos, ministerijos valdomos įmonės yra valdomos aplaidžiai.
„Išties matome, kad ministerijos valdomos įmonės – o tokių valstybės įmonių yra 12 priskirtų šiai ministerijai, labai svarbių ir turto prasme, ir darbuotojų kiekiu. Tai ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, oro uostai, „Lietuvos geležinkeliai“ ir taip toliau. Matome, kad valdymas labai vangus, neefektyvus ir, net sakyčiau, aplaidus“, – tikino D.Grybauskaitė.
Ketvirtadienio naktį vienas iš penkių užsienio uostuose įstrigusių LJL laivų „Deltuva“ grįžo iš Lenkijos Gdansko uosto. Likę keturi laivai vis dar yra sulaikyti už skolas Senegale, Italijoje, Portugalijoje ir JAV, juose yra apie 80 jūrininkų.
Susisiekimo ministerija dėl LJL, kurios skolos siekia apie 20 mln. eurų, ketvirtadienį turėtų kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto.