Pensinis amžius Didžiojoje Britanijoje nėra konkrečiai nustatytas. Priklausomai nuo gimimo metų bei lyties, asmuo pensiją iš valstybės gali pradėti gauti sulaukęs nuo 61-erių iki 68-erių metų.
Skirtingai nei Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje pensinio amžiaus asmuo gali dirbti tiek ilgai, kiek nori pats, ir nuo to jam skirta valstybinė pensija nesumažėja. Be to, dirbantis pensininkas nebeturi mokėti sveikatos draudimo mokesčio. Nors anksčiau įstatymai numatė, kad sulaukus 65-erių dirbti nebegalima, šiuo metu taisyklės pasikeitė ir draudimas pensininkui dirbti laikomas diskriminacija.
Rezidento kortelė (ne)reikalinga
Anglijos lietuviai apie pensijų gavimo subtilybes dažnai diskutuoja socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu šalies valdžiai vis garsiau kalbant apie išstojimą iš Europos Sąjungos (ES) bei migrantų krizę, tautiečiai susirūpino, ar tai turės įtakos jų būsimoms pensijoms.
Moku mokesčius gauti valstybinei pensijai, taupau pinigus savo asmeninėje sąskaitoje, nuo kurių nereikės mokėti mokesčių.
Pensiją darbe kaupiantis Marius Kreivėnas tvirtino pastebėjęs, kad lietuviai susizgribo įgyti rezidento korteles: „Kol JK yra Europos Sąjungoje, tol dėl rezidento nereikia jaudintis – pensija mums mokama taip pat, kaip anglams, bet žinau, kad daugelis lietuvių suskubo gauti rezidentūros dokumentus dėl artėjančio referendumo, gal bijo netekti kauptų pinigų ir pensijos?“.
Londone gyvenančios Editos Urbelytės teigimu, rezidento kortelė šiuo metu nebūtina norint gauti išmokas senatvėje.
„Rezidentu žmogus tampa automatiškai šalyje, kurioje dirba ir moka valstybei mokesčius. Aš rezidento kortelės neturiu, gyvenu čia jau beveik 18 metų, ir man jos niekur neprireikė, net tvarkant finansinius reikalus su bankais ir panašiai. Jei žmogus čia gyvena ir nemoka mokesčių, tai jis neturi rezidento statuso, todėl valstybinė pensija jam nepriklausys“, – sakė pensijų sistema besidominti pašnekovė.
Kita pašnekovė, Julija, įsitikinusi, jog ilgainiui Jungtinės Karalystės vyriausybė tiesiog nebesugebės išmokėti visiems pensijų pagal jų pajamas bei darbo stažą, tad vienintelis būdas kaupti senatvei – privatūs fondai, nors ir dėl jų moteriai kyla abejonių: „Iki pensijos dar toli, bet ne amžinai valstybė išgalės mokėti pensijas visiems. Kita vertuss, neaišku, ar tie fondai išgyvens dar 25-erius metus. Be to, jie kaip ir draudžiami.“
Valstybinė pensija nėra pagrindinė
Jungtinėje Karalystėje pensiją gauti galima iš trijų šaltinių: skiriamą valstybės, sukaupus darbovietėje bei privačiame fonde. Oficialiame vyriausybės tinklalapyje skelbiama, kad norint gauti bet kokio dydžio valstybinę pensiją, būtina šalyje atidirbti bent dešimt metų. Norint gauti pilną valstybinę pensiją, kuri šiuo metu siekia 115,95 svaro sterlingo (158,30 euro) per savaitę, būtina sukaupti 35-erius metus darbo stažo šioje šalyje. Turint mažesnį stažą mokama mažesnė valstybinė pensija.
Darbe kaupiamos pensijos sąlygos priklauso nuo susitarimo su darbdaviu. Kiekvieną kartą gaunant algą nuo jos nuskaičiuojama dalis sumos ir atidedama į konkretaus žmogaus pensijos fondą. Kokia suma atidedama, priklauso nuo pritaikytos pensijos kaupimo schemos. Dažna kompanija prie šio taupymo prisideda ir su kiekviena alga įneša tam tikrą sumą pinigų į darbuotojo pensijos fondą.
Šių metu planuose skelbiama, kad pagrindinės valstybinės pensijos dydis kitąmet kils iki 155 svarų sterlingų (210,82 euro) per savaitę.
Laisvai samdomu darbuotoju Jungtinėje Karalystėje dirbantis Alfredas tvirtina niekad nekaupęs pensijos darbe, mat dirbantis sau ir darbdavio niekad neturėjęs.
„Turbūt, kaip ir visi, pasenti noriu Lietuvoje. Ten dirbau gal trejetą metų, tad reikia užsidirbti pensijai ir Anglijoje. Nekaupiu pinigų darbovietėje, tačiau moku valstybei tuos mokesčius, kuriuos mokėtų ir darbdavys. Manau, senatvėje gyvenant savo sodyboje Lietuvoje, man visiškai pakaks to 100 svarų per savaitę“, – skaičiavo vyras.
Socialiniuose tinkluose lietuviai dažnai klausia, kas nutinka su santaupomis, jei pakeičiama darbo vieta. Jungtinės Karalystės įstatymuose teigiama, kad sutaupyti pinigai niekur nedingsta. Santaupos lieka žmogaus pensijų fonde, o pradėjus dirbti kitoje kompanijoje gali pasikeisti taupymo sąlygos, tačiau darbuotojo pinigai ir toliau mokami į tą patį fondą.
Metas, kuomet bus galima atsiimti savo darbe sutaupytus pinigus, priklauso nuo konkrečios pensijos schemos, tačiau dažniausiai darbe kauptos pensijos fondas savininkui atitenka sulaukus mažiausiai 55-erių. Nuo 25 proc. sukauptos sumos dažniausiai nenuskaičiuojami mokesčiai, tačiau už likusias santaupas tenka valstybei mokėti pajamų mokestį.
Tiesa, ne visos kompanijos savo darbuotojams siūlo taupyti ateičiai tokiu būdu, nors įstatymas skelbia, kad darbdavys privalo užregistruoti darbuotojus šiam pensijos kaupimo būdui. Jei darbuotojas uždirba 10 tūkst. svarų sterlingų (13609,32 euro) per metus, yra mažiausiai 22-ejų metų ir dirba Jungtinėje Karalystėje, o darbdavys nesuteikia galimybės taupyti darbo pensijai, jis daro nusikaltimą. Pasak lietuvio M.Kreivėno, darbe sukaupta pensija – pagrindinis pinigų šaltinis senatvėje.
Pokyčiai pensijų sistemoje – gąsdina
Kasmet, skelbiant Jungtinės Karalystės biudžetą, numatomi pakeitimai ir pensijų sistemoje. Šių metu planuose skelbiama, kad pagrindinės valstybinės pensijos dydis kitąmet kils iki 155 svarų sterlingų (210,2 euro) per savaitę, tačiau ją gauti galės kur kas mažiau žmonių, nei anksčiau. Skaičiuojama, kad pilną naująją pensiją gaus 45 proc. į pensiją 2016-2020-aisiais išėjusių šalies senjorų.
Taip nuspręsta atsižvelgiant į darbovietėse ir privačiuose fonduose kaupiamas santaupas. Taupantys ateičiai privačiai dažniausiai nemoka pakankamai mokesčių į valstybinį pensijų fondą, jų mokesčių dalis skiriama darbovietės ar privataus fondo pensijai, tai sumažina valstybei sumokėtų mokesčių sumą, o taip pat ir senatvės išmokas.
Kiekvieną kartą gaunant algą nuo jos nuskaičiuojama dalis sumos ir atidedama į konkretaus žmogaus pensijos fondą.
Negana to, darbo stažo laikas pailgintas nuo 30 iki 35-erių metų, tad norintieji pretenduoti į pilną valstybinę pensiją, privalės dirbti penkeriais metais ilgiau.
Anksčiau, pakankamą darbo stažą turėję, tačiau visą nacionalinio draudimo mokestį ne visus 30 metų mokėję darbuotojai galėjo pretenduoti į valstybinę pensiją, bet nuo kitų metų tai keisis – asmenys, nesumokėję viso sveikatos draudimo už visus 35-erius metus, apskritai praras galimybę į bet kokio dydžio valstybinę pensiją.
Iki šiemet paskelbtos reformos Jungtinės Karalystės vyriausybė nesuteikė galimybės iš savo sukaupto asmeninio pensijų fondo pasiimti norimos sumos. Pensininkai išmokas gaudavo dalimis, atsižvelgiant į daugybę faktorių.
Nuo šių metų pradžios, sulaukę pensijos schemoje numatyto amžiaus, senjorai gali pasiimti iš savo santaupų tiek pinigų, kiek nori. Ši pataisa nerimą kelia daliai politikų, įsitikinusių, kad senoliai gali pasiimti visas santaupas ir jas iššvaistyti brangiems automobiliams ar prašmatnioms atostogoms, o paskui kreiptis į valstybę senatvės pašalpos.
Labiausiai Jungtinės Karalystės gyventojus, įskaitant ir imigrantus, neramina pensijos mokesčiai. Mat gaunant pajamas nuo privačių santaupų senatvėje nuskaičiuojamas ir pajamų mokestis. Kad to išvengtų, lietuviai renkasi ne privačius fondus, o investicijas.
Kaip teigė pašnekovė E.Urbelytė, tautiečiai retai pasikliauja draudimo kompanijų ar bankų siūloma paslauga ateičiai. „Dažnas pagalvoja apie pensiją, bet retas kaupia, ypač privačiuose pensijų fonduose. Kiti taupo kitaip, tarkim, investuodami į nekilnojamąjį turtą. Kalbant apie privačius pensijų fondus, jie daugelį neramina, nes tai kol kas – nepatikrinta sistema“, – kalbėjo moteris, pati netaupanti pensijai privačiame fonde.
Visi kalbinti pašnekovai, lyg susitarę, tvirtino, kad Anglijos lietuviai retai susimąsto apie taupymą pensijai. Taip pat ne visi išmano, kaip veikia Jungtinės Karalystės pensijų sistema.
„Net pats anglų jaunimas nesidomi ar net nežino nieko apie pensijas. Nemanau, kad dažnas lietuvis apie tai susimąsto“, – kalbėjo M.Kreivėnas.
Paklausti, ar nesijaudina, jog besikeičiant geopolitinei situacijai, imigrantai apskritai gali netekti galimybės į britišką pensiją, pašnekovai atsakė ateities nebijantys. Visi tvirtino, kad valstybinės pensijos mokėjimo sistema keistis neturėtų, o jei bijosi, nebeliks prasmės dėl nieko stengtis.
„Visiškai nesijaudinu dėl senatvės. Moku mokesčius gauti valstybinei pensijai, taupau pinigus savo asmeninėje sąskaitoje, nuo kurių nereikės mokėti mokesčių. Iki senatvės planuoju išsimokėti paskolą už namą, tai, jei reikės, išnuomosiu jį, o pats grįšiu gyventi į Lietuvą ir kas mėnesį gausiu pajamų“, – sakė šaltkalviu dirbantis Alfredas.
Jungtinėje Karalystėje gyvenę ir joje pensiją užsidirbę ar jai sutaupę lietuviai, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, grįžę į tėvynę gaus išmokas iš abiejų šalių. Suskaičiuoti, kiek vidutiniškai pensijos gauna Jungtinės Karalystės gyventojas – sudėtinga. Mat, kiekvienas atvejis – individualus ir priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių.
