Prielaidą, kad „Lietuvos geležinkeliai“ dividendų valstybei išmoka mažiau nei derėtų, „socialdarbiečių“ frakcijos Seime seniūnas Rimantas Sinkevičius padarė pirmadienį spaudos konferencijos metu.
„Aš galvoju, kad „Lietuvos geležinkeliai“ [valstybei] dividendais sumoka mažiau arba tiek pat, kiek iš valstybės biudžeto gauna. Kitaip sakant, jos pelningumas arba darbo efektyvumas yra nepakankamas. Taigi, ir pinigų palikimas „Lietuvos geležinkeliuose“ nėra niekuo motyvuotas“, – dėstė jis.
Politiko įsitikinimu, nerealizuojamų projektų kofinansavimui numatytas lėšas kaip dividendus „Lietuvos geležinkeliai“ galėtų išmokėti į valstybės biudžetą.
Ar valstybės įmonė mato galimybių didinti pelno dalį, išmokamą kaip dividendai?
2018-aisiais „Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrovės uždirbo 54,8 mln. grynojo pelno, 2017-aisiais – 27 mln. eurų, o 2016 m. grupė dirbo nuostolingai ir fiksavo 52,5 mln. eurų nuostolį, 15min nurodė „Lietuvos geležinkelių“ finansų direktorius Andrejus Kosiakovas.
Šiųmetė situacija – sudėtinga
Atitinkamai valstybei, anot jo, išmokėti dividendai siekė 43 mln. eurų už 2018 metus, 34 mln. už 2017 metus, o už 2016 metus dividendų nebuvo mokėta.
Preliminariu skaičiavimu, šių metų finansiniai rodikliai, taip pat ir dividendai, A.Kosiakovo teigimu, išliks panašūs į ankstesnių metų rodiklius.
„Didžiąją dalį bendrovės pajamų ir pelno sudaro krovinių vežimo paslaugos. Praėjusiais metais pervežus rekordinį kiekį krovinių (56,8 mln. t.) tai atsispindėjo ir rekordiniame „Lietuvos geležinkelių“ grupės pelne – 54,8 mln. eurų. Dividendų forma akcininkui – Lietuvos Respublikai – išmokėjome 43 mln. eurų.
Šiais metais stebime sudėtingą situaciją krovinių rinkoje mūsų regione.
Tačiau šiais metais stebime sudėtingą situaciją krovinių rinkoje mūsų regione – mažėja tranzitinių krovinių apimtys, ženkliai sumažėjo ir naftos vežimas iš Baltarusijos į Klaipėdos uostą.
Krovinių vežimo veiklą vykdanti „LG Cargo“ bendrovė sugebėjo tai kompensuoti padidinę pervežimo apimtis šalies viduje, tačiau prognozuojame, jog 2019 metus baigsime pervežę panašų krovinių kiekį kaip ir pernai. Todėl, preliminariu skaičiavimu, bendrovės finansiniai rodikliai išliks panašūs į praėjusių metų rodiklius“, – atsakyme 15min nurodė jis.
Išmoka daugiau nei reikia
A.Kosiakovas pažymėjo, kad R.Sinkevičiaus spaudos konferencijos metu išdėstyti faktai nėra tikslūs. Esą „Lietuvos geležinkeliai“ pastaraisiais metais dividendų išmoka daugiau, nei nurodyta Vyriausybės – daugiau nei 75 proc. nuo paskirstytinojo pelno.
„Pernai AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskirstytinasis pelnas siekė 45,7 mln. eurų, o išmokėti dividendai 43 mln. eurų – tai sudaro 94 proc. nuo tų metų paskirstytinojo pelno.
Taip pat išmokėti dividendai viršija ir išmokėtą kompensaciją už keleivių vežimo nuostolius, kuri 2018 metais siekė 27 mln. eurų“, – išdėstė bendrovės finansų direktorius.
Jis sureagavo ir į „socialdarbiečio“ pastabą dėl naudos iš valstybės.
„Per paskutinius ketverius metus valstybė geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui skyrė apie 10 mln. eurų, o bendros investicijos į infrastruktūrą šiuo periodu sudarė 280 mln. eurų. Iš jų, 118 mln. buvo skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Likusias lėšas, 152 mln. eurų, skyrė „Lietuvos geležinkeliai“, – nurodė A.Kosiakovas. – Žvelgiant į ateitį, „Lietuvos geležinkelių“ veiklos strategijoje 2030 numatyta investicijų už 7 mlrd. eurų. Iš jų investicijos į geležinkelių infrastruktūrą sieks 5,6 mlrd. eurų (įskaitant 3 mlrd. eurų „Rail Baltica“ projektui), o valstybės ir ES fondų finansavimo apimtys dar nėra aiškios – tai priklausys nuo valstybės institucijų sprendimų.“
Stebėjosi, kodėl neįgyvendinamas susitarimas
„Socialdarbiečių“ surengtoje spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo šios frakcijos seniūnas Gediminas Kirkilas. Jis stebėjosi, kodėl Vyriausybė vaiko pinigų išmoką nutarė didinti kitaip nei sutarta koalicijos: nuo 2020 metų universalią vaiko pinigų išmoką planuojama didinti iki 60 eurų (sutarta iki 70 eurų), o priedą gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms – iki 40 eurų (sutarta iki 30 eurų).
Politikas sakė nesuprantantis, kodėl koalicijos susitarimas nepasiektas.
Visose šitose derybose, ypač dėl šito punkto, dalyvavo Finansų ministerija ir pats ministras bei jo pavaduotojai.
„Mums visiškai neaišku, kodėl nepasiekta ir kodėl nesiūloma pasiekti. Tai yra keista todėl, kad visose šitose derybose, ypač dėl šito punkto, dalyvavo Finansų ministerija ir pats ministras bei jo pavaduotojai. Derybos prasidėjo nuo daug aukštesnio skaičiaus – net virš 100 eurų pradžioje buvo siūloma“, – kalbėjo jis.
G.Kirkilas teigė nežinantis, kur buvo nukreiptos universaliai vaiko pinigų išmokai numatytos lėšos: „Kol kas Finansų ministerija nepaaiškina, ar tas skirtumas – maždaug 30 mln. eurų – buvo nukreiptas kažkur kitur, bet čia yra pagrindinis punktas, vienas iš pagrindinių. Kodėl? Todėl, kad pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos analizę [...], yra aiškiai padaryta išvada, kad būtent vaiko pinigai labiausiai mažina socialinę atskirtį.“
15min pasiteiravo Finansų ministerijos, kokiai sričiai ar programai biudžeto projekte nukeliavo lėšos, derantis dėl koalicijos numatytų vaiko pinigų.
Lėšų tikina neperskirstę
Praėjusiais metais, taisant biudžeto projektą, dalis Klimato kaitos specialiosios programos pajamų buvo nukreiptos į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų, kultūros darbuotojų algų bei kitų sričių finansavimą. Šįkart su vaiko pinigais panašiai pasielgta nebuvo, nurodė ministerija.
„Nuo pat pradžių per 2020 metų biudžeto derybas buvo suplanuota skirti minėtą 60 eurų išmoką ir papildomą 40 eurų priedą (toks padidinimas yra ir Seimui pateiktame biudžeto projekte). Taigi, jokios lėšos nebuvo perskirstytos kitoms reikmėms“, – rašoma atsakyme.
Be to, Finansų ministerijos duomenimis, universalią vaiko pinigų išmoką didinant ne iki 60, o iki 70 eurų, papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis sudarytų 41 mln. eurų, o ne 30 mln. eurų, kaip teigė G.Kirkilas.
Didžiausios koalicinės frakcijos Seime vedlys Ramūnas Karbauskis anksčiau tikino, kad dėl vaiko pinigų bus ieškoma kompromiso. Kokio – nepatikslino.
