Už jos kandidatūrą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 21 ir 13 susilaikė.
„Pažadu kantrumo turėti, kentėti, mylėti“, – sužinojusi balsavimo rezultatus sakė naujoji vicepirmininkė.
Ji žada atsisakyti Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pareigų.
Kilo klausimų dėl mokslinės veiklos sovietmečiu
Iš Kelmės rajono kilusi I.Šiaulienė, parlamente nepertraukiamai dirbanti jau septintą kadenciją nuo 1992 metų, yra baigusi Vilniaus universitetą, istoriją, turi humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
Savo karjerą ji pradėjo tuometinio Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitete), dirbo dėstytoja Istorijos ir sociologijos katedroje iki 1992 metais buvo išrinkta į Seimą.
Būtent dėl savo mokslinės veiklos sovietmečiu I.Šiaulienė per savo kandidatūros svarstymą sulaukė daugiausiai klausimų.
„Aš norėjau pasiteirauti, gal prisimenate, koks yra jūsų disertacijos pavadinimas ir kokią nors esmingiausią jos išvadą gal galite pasakyti ir bendrai, kaip vertinate tą disertaciją šiandien? Disertacijos vadovą gal dar galite paminėti?“ – klausė konservatorius Jurgis Razma.
I.Šiaulienė į tai atsakė, kad yra „žmogus iš praeities“, o jos disertacijoje „Lietuvos komjaunimas 1940–1941 metais“ neišvengta tam laikotarpiui „privalomų politinių akcentų“.
„Esu iš praeities ir, šmaikščiai kalbant, kiekvienos damos spintoje galima rasti griaučių“, – sakė I.Šiaulienė, trumpai pasakojusi disertacijos gynimo istoriją.
Iš karto neatsakiusi, kas buvo disertacijos vadovas, I.Šiaulienė sulaukė pakartotinio konservatorių klausimo, ir tuomet jau įvardijo – buvusį Lietuvos komunistų partijos vadovą Mykolą Burokevičių, dėl savo veiksmų per Sausio 13-ąją už antivalstybinę veiklą nuteistą 12 metų laisvės atėmimo bausme.
„Tikrai galiu patikslinti, gerbiamas kolega. Skleroze nesergu. Ir jeigu jūs norite, kad aš savo lūpomis praneščiau mokslinio vadovo vardą, tai aš šitą malonumą jums suteiksiu. Taip, tai buvo profesorius M.Burokevičius. Bet aš matau šio klausimo potekstę, kad aš turiu prisiimti atsakomybę už savo mokslinio vadovo politinį sprendimą. Norėčiau priminti, kad dar II Lietuvos Statutas skelbė, jog vaikai neatsako už tėvus, o jūs norite, kad (atsakyčiau) aš, būdama jo aspirantė“, – kalbėjo I.Šiaulienė.
Lietuvos socialdemokratų partija I.Šiaulienę į Seimo vicepirmininkus pasiūlė vietoje atsistatydinusio Mindaugo Basčio.
Pakeis Mindaugą Bastį
M.Bastys iš Seimo vicepirmininkų atsistatydino paragintas parlamento vadovo, gavusio neigiamą Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą dėl socialdemokratų atstovo galimybės dirbti su slapta informacija.
Dėl VSD medžiagoje nurodytų ryšių M.Basčiui pradėtas apkaltos procesas, jis suspendavo savo narystę Socialdemokratų partijoje ir pasitraukė iš kovos dėl partijos vadovo posto.
VSD medžiagoje aprašomi M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
M.Bastys traktuoja, kad bendravimas su VSD medžiagoje minimais asmenimis „galėtų būti vertinamas kaip nepageidaujami ryšiai Seimo nario etikos prasme“, tačiau ne grėsmė valstybės paslaptims.
