G.Landsbergis traukiasi iš TS-LKD pirmininko posto, atsisako mandato naujame Seime
08:38 Atnaujinta 09:37
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis traukiasi iš partijos pirmininko posto ir atsisako mandato naujai išrinktame parlamente.
„Rinkėjų signalas ganėtinai aiškus tiek partijai, tiek man asmeniškai, būtų klaidinga to signalo neišgirsti. (...) Priimu sprendimą šiandien trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų“, – pirmadienį BNS ir LRT surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė G.Landsbergis.
Anot TS-LKD lyderio, pirmadienį po pietų kviečiamas partijos prezidiumo posėdis, jame konservatoriai tarsis dėl „kitų praktinių žingsnių“.
„Šalia to, (...) priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje (...) ir mandatą perleidžiu kolegai, kuris yra už brūkšnio“, – teigė jis.
Į naują parlamentą G.Landsbergis pateko pagal partijos sąrašą, o kovą vienmandatėje rinkimų apygardoje sekmadienį pralaimėjo liberalui Simonui Kairiui.
„Tolesnius planus sudėlios likimas ir laikas“
G.Landsbergis sako, kad pagrindinė jo sprendimo priežastis – rinkimų rezultatai.
„Tačiau, aišku, negaliu ignoruoti fakto, kad partija tampa stipriai neigiamo diskurso ar naratyvo įkaite, siejamo su manimi ar mano šeima“, – dėstė konservatorių lyderis.
„Manau, kad partija turėtų laisvai ieškoti galimybės, kaip transformuotis, atrasti savo kelią į priekį, kad jos neapsunkintų su mano asmeniu (...) siejami klausimai, kurie nuolat tampa rinkiminės kampanijos ar politinės darbotvarkės dalimi“, – dėstė jis.
TS-LKD pirmininkas anksčiau yra minėjęs, kad po parlamento rinkimų ketina dirbti opozicijoje.
„Yra tam tikras debesis iš paskos sekantis, (...) kuris eina paskui mane, mano šeimos narius. Reikalingas tam tikras perkrovimas ir partijai, ir man asmeniškai“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
G.Landsbergis tvirtino, kad artimiausi jo planai susiję su užsienio reikalų ministro pozicija.
„Tolesnius planus sudėlios likimas ir laikas. (...) Pasaulis yra platus ir įdomus, manau, kad jis atneš įvairių galimybių“, – sakė jis.
G.Landsbergis negalėjo atsakyti, kiek laiko jis ketina atsitraukti nuo aktyvios politinės veiklos.
Pirmininko poste mato I.Šimonytę
G.Landsbergis teigė partijos pirmininko poste matantis premjerę Ingridą Šimonytę.
„Matau partiją, kuri yra pajėgi užtikrinti konkurencingą kovą dėl tolesnės lyderystės. (...) Pasirinkimų į pirmininkus yra ne vienas, procesas bus įdomus ir konkurencingas, aš taip pasakyčiau. Ar matyčiau Ingridą Šimonytę pirmininke? Tikrai taip“, – teigė TS-LKD lyderis.
Anot jo, svarbiausias uždavinys būsimajai valdžiai – gynybos stiprinimas.
„Nematau svarbesnio darbo Lietuvai per ateinančius ketverius metus kaip gynybos stiprinimas. (...) Kad ir ką darytume, kaip bebūtų, nėra svarbesnio uždavinio Lietuvai, nei ginti savo sienas“, – kalbėjo konservatorių pirmininkas.
G.Landsbergis sakė, kad liks TS-LKD nariu.
Konservatorių rinkimų štabo vadovas Mindaugas Lingė teigė, kad partija turi įsivertinti „rinkėjų siųstą žinią“.
„Turime atlikti tam tikrą analizę, kam tikrai ruošiamės skirti dėmesį, kad suprastume tų priežasčių anatomiją, kodėl taip nutinka ir kokia kalba reikėtų kalbėti ir apie save, ir apie savo vykdomus darbus“, – kalbėjo M.Lingė.
„Kad tas atgarsis ir žmonių pasirinkimai einant prie balsadėžių taptų ne visi prieš vieną, bet kad taptų vis labiau už kažką“, – pridūrė jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, konservatoriai Seimo rinkimuose liko antri su 28 mandatais.
Parlamento rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, iškovojusi 52 mandatus.
Partija „Nemuno aušra“ laimėjo 20 mandatų, demokratai turės 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12, o „valstiečiai“ – aštuonis.
R.Karbauskis: LVŽS jungimąsi prie koalicijos vertins, išgirdusi kandidatus į premjerus
15:55
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karubauskis sako, kad jo vadovaujama partija galimybes prisijungti prie valdančiosios daugumos vertins išgirdusi kandidatų į premjero postą pavardes.
„Mes turime išgirsti kandidatus (į premjero postą – BNS) ir labai rimtai šnekėtis apie tai, ar mes galėtume dirbti ir kokie saugikliai turi būti tam, kad galėtume dirbti“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė R.Karbauskis.
Paklaustas ar „valstiečių“ įsitraukimas į valdančiąją koaliciją priklausys nuo to, ar V.Blinkevičiūtė taps premjere, jis sakė, kad tą partija dar ketina aptarti.
„Tas klausimas yra darbotvarkėje“, – sakė politikas.
„Iš tikrųjų situacija tokia, trijų partijų koalicija šiek tiek atsakomybes dalinasi, tačiau bet kokiu atveju kiekviena prisiima. Mes, nors mažiausias tos koalicijos dalyvis potencialiai, bet atsakomybes nešime. Dėl to reikia pasverti, ar galime pasitikėti kitais, kurie yra didesni, tiek, kad galėtume būti kartu“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Anksčiau žadėjusi būti premjere, jei laimėtų Seimo rinkimus, V.Blinkevičiūtės retorika rinkimų naktį pasikeitė – ji nebepatvirtina, ar vadovaus kitos kadencijos Vyriausybei ir kartoja, kad imsis atsakomybės kartu su prezidentu formuoti valdančiąją daugumą.
Pasak jo, partija ministro pirmininko poste matytų V. Blinkevičiūtę, o „valstiečių“, kaip mažiausių koalicijos partnerių, nuomonės būtų paisoma tuo atveju, jei Vyriausybei vadovautų LSDP pirmininkė.
„Tos problemos tiesiog nebūtų, nes mūsų žmonės yra kompetentingi, tie žmonės, kurie yra dirbę socialdemokratų frakcijoje Seime, žino apie ką kalbu, žino, su kuo dirbtų“, – sakė LVŽS pirmininkas.
„Kas bus, jeigu bus kitas premjeras, man sunku pasakyti, gali būti visai kita Vyriausybės sudėtis, žymiai jaunesnė, ta jaunesnė karta gali neturėti patirties“, – teigė jis.
R.Karbauskio teigimu, prezidentas rūpinasi, kad formuojama valdančioji dauguma „būtų darbinga“.
„Lūkesčiai prezidento yra dideli“, – sakė „valstiečių“ vedlys.
R.Karbauskio teigimu, socialdemokratai formuodami valdančiąją daugumą yra geresnėje padėtyje nei prieš ketverius metus buvo konservatoriai, nes prie naujosios koalicijos gali prisijungti ir antrajame ture išrinkti, frakcijos neturintys Seimo nariai.
„Dabartinė valdžia neturėjo pavienių (Seimo narių -- BNS). Pavieniai, skaičiuojant, jei nesuklysiu, yra šeši ar aštuoni netgi mandatai. Tų žmonių, kurie tikrai nepalaikys dabartinės valdančiosios daugumos, bet gali palaikyti naująją“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė perima laikiną pirmininkavimą TS-LKD, rinkimai – sausį
15:29 Atnaujinta 15:54
Laikiną vadovavimą Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) perima Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, naują pirmininką planuojama rinkti sausį.
„Įvyko formalus pirmininkavimo partijai perdavimas. Nuo šios dienos pabaigos partijai pirmininkauja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė iki tol, kol bus išrinkta arba išrinktas naujas partijos vadovas“, – po pirmadienį Seime vykusio konservatorių prezidiumo kalbėjo iš partijos pirmininko pareigų pasitraukęs Gabrielius Landsbergis.
Pasak R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, per savaitę partija pasitvirtins tvarką, o nuo lapkričio pradžios prasidės mėnesį truksiantys iškėlimai partijų skyriuose.
„Ir tada agitacinis laikotarpis, sausio pirmomis savaitėmis turėtų įvykti rinkimai ir vasario mėnesį suvažiavimas“, – sakė ji.
Pagal partijos įstatus, pirmame ture varžysis visi skyrių iškelti ir savo dalyvavimą patvirtinę politikai, antrame ture varžosi du daugiausiai palaikymo sulaukę konservatoriai. Pirmininko rinkimai yra atviri.
Pati R.Morkūnaitė-Mikulėnienė nenorėjo prognozuoti, kas perims vadovavimą partijai, tačiau pažymėjo, jog premjerė Ingrida Šimonytė, išlaikiusi pasitikėjimą bei Antakalnio vienmandatėje Seimo rinkimuose laimėjusi iš pirmo turo, turi stiprias pozicijas.
Tuo metu G.Landsbergis, paklaustas ką matytu naujuoju partijos vadovu, sakė nenorintis dalyvauti procese, tačiau jis jau anksčiau yra sakęs partijos pirmininko poste matantis I. Šimonytę.
Lietuvos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad pirmadienio rytą jo paskelbtą žinią apie pasitraukimą prezidiumo kolegos sutiko gerai. Pasak ministro, partiečiai taip pat nenusivylė ir dėl parlamentaro mandato atsisakymo.
V.Čmilytė-Nielsen: suprantame, kad LSDP būtume solidesni partneriai nei „valstiečiai“
14:57
Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos vadovaujama politinė jėga galėtų būti solidesnė ir stabilesnė koalicijos partnerė rinkimus laimėjusiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP).
Taip ji žurnalistams sakė pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Prerogatyva šiandien burti koaliciją, akivaizdu, yra socialdemokratų rankose. Jokio formalaus kvietimo mes nesame išgirdę, matyt, variantas A yra su valstiečiais žaliaisiais“, – sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Liberalų sąjūdis turi pakankamai solidžią poziciją, surinkome daugiau mandatų nei valstiečiai žalieji, suprantame, kad kaip galima koalicijos partneris mes galėtume būti kur kas solidesni ir stabilesni, bet programine prasme sąlyčio taškų turime mažiau“, – teigė ji.
Anot V.Čmilytės-Nielsen, ji po rinkimų neoficialiai bendravo su socialdemokratų atstovais.
„Po rinkimų teko neformaliai kalbėtis, susirašinėti, visokių signalų gauname, tokių draugiškų, bet šiaip draugiškai bendravau su kolegomis iš opozicijos, iš kitos pusės per visus ketverius metus, tas nepasikeitė“, – sakė ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, jos vadovaujama partija, nors buvo valdžioje, išlaikė turėtas pozicijas.
„Bet kokiu atveju, kur beatsidurtume, ar opozicijoje, kas šiuo atveju labiau tikėtina, ar kitoje kažkokioje pozicijoje ateinančiame Seime, mes būsime stipriu liberalų balsu“, – kalbėjo ji.
V.Čmilytė-Nielsen tvirtino su prezidentu aptarusi situaciją po rinkimų, galimus koalicijų kontūrus.
„Kontūrai visiems žinomi – socialdemokratai rinkimus laimėjo užtikrintai, turi daugiausia mandatų ir dabar turi vieną kitą problemą, kurią turi išspręsti, kokie bus koalicijos partneriai, kas bus premjeras“, – teigė liberalų lyderė.
S.Skvernelis: prioritetas peržiūrint biudžetą – sveikata, socialiniai reikalai, švietimas
14:56
Galimos naujos valdančiosios koalicijos partnerės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad koreguojant kitų metų valstybės biudžetą prioritetas turėtų būti teikiamas sveikatos, socialinės apsaugos bei švietimo problemoms, o ne kelių finansavimui.
„Manau, kad prioritetas turėtų būti daugiau nukreiptas į tuos rūpesčius ir bėdas, kurios kamuoja mus šiandien – tai yra sveikatos priežiūra, švietimas, socialinė apsauga“, – po susitikimo su prezidentu žurnalistams pirmadienį sakė S. Skvernelis, paklaustas apie kitų metų biudžete dabar numatytą mažesnį finansavimą keliams.
„O keliai yra viena iš tų sudėtinių dalių, nes jeigu nėra patogaus susisiekimo su rajono centru ir miestu, tai žmonėms po įvairių reformų – pusiau skustų, luptų – pasiekti gydymo įstaigas praktiškai tampa neįmanoma. (...) Tai susiję dalykai, bet prioritetą matytume pirmiausia žmonių, o ne infrastruktūros srityje“, – pridūrė „Vardan Lietuvos“ lyderis.
Jo teigimu, pagrindinis šių metų darbas naujai valdančiajai daugumai bus „kiek dar galima, daryti intervenciją į pateiktą valstybės biudžeto projektą“.
„Ir kaip apsispręsti – ar dabar bandyti iš esmės keisti pagal tuos prioritetus (biudžetą – BNS), ar kažką minimaliai pakeitus, užsibrėžti tikslą, kad po pusmečio, sudėliojus Vyriausybės programą, būtų galima jį peržiūrėti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
S.Skvernelis: „Vardan Lietuvos“ antradienį nuspręs, su kokiomis partijomis nedirbs
14:41
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ antradienį turėtų apsispręsti, su kuriomis politinėmis jėgomis naujos kadencijos parlamente nebendradarbiaus, sako partijos lyderis Saulius Skvernelis.
„Ar bus apsispręsta dėl tų bendrųjų principų, su kokiomis politinėmis jėgomis mums būtų ne pakeliui, manau, kad didelė tikimybė, kad taip. Galbūt nebus įvardintos konkrečios politinės partijos, bet šiuo principu turbūt išvadas pasidarysime“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė S.Skvernelis.
„Be abejo, turime su (partijos – BNS) bendruomene aptarti. Ne veltui kūrėme partiją, dirbome kantriai tris metus, dabar pasiekėme tikrai neblogą rezultatą. Ir kad paimtume ir pasakytume, kad su bet kuo einame bet ką daryti, atrodysime tikrai nepatikimi, nesolidūs partneriai. Mums to tikrai nereikia“, – teigė jis.
Anot jo, „Vardan Lietuvos“ valdyba antradienį taip pat tarsis dėl socialdemokratų pasiūlymo kartu dirbti valdančiojoje koalicijoje.
„Turėsime aptarti tą pasiūlymą, pakvietimą dėl dvišalių derybų, ką pasakė vakar naktį socialdemokratai“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
G.Nausėda pirmadienį susitinka su šešių partijų, turėsiančių frakcijas kitos kadencijos Seime, lyderiais.
S.Skvernelis tikino su šalies vadovu aptaręs galimą būsimą koaliciją. Socialdemokratai ją norėtų sudaryti su demokratais bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
„Nebuvo jokių postų dalybų, nes dar per anksti. Aptarėme, kokios galimos koalicijos, kokie mūsų, kaip partijos, prioritetai būsimoje koalicijoje, jei joje dalyvautume“, – sakė S.Skvernelis.
Anot politiko, galimų koalicijos partnerių prezidentas nepasiūlė: „Jis tiesiog domisi kaip vyksta procesas, kas galėtų, kas negalėtų būti. Daugiau įžanginis pokalbis prieš rimtesnius klausimus ateityje.“
„Valstiečių“ derybų grupė – be R.Karbauskio ir I.Vėgėlės
14:23
![Lukas Balandis / BNS nuotr./]](https://s1.15min.lt/images/photos/2024/10/28/original/restorane-grey-seimo-rinkimu-antrojo-turo-rezultatu-laukia-lietuvos-socialdemokratu-partija-671ec1a38809d.jpg)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sudarytoje darbo grupėje derėtis su socialdemokratais dėl valdančiosios koalicijos nėra nei partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, nei su partija į Seimą išrinkto advokato Igno Vėgėlės.
„Toje darbo grupėje yra Rimas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas ir Aušrinė Norkienė. Tai yra mūsų partijos darbo grupė, mano siūlymas buvo, kad būtų būtent tokia sudėtis“, – pirmadienį po išplėstinio LVŽS valdybos posėdžio Seime BNS sakė „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Anot jo, ši grupė turės derinti partijų programas ir derėtis dėl postų.
R.Karbauskis sakė pats nedalyvaujantis derybų grupėje, kad būtų nuimtos „bet kokios galimos įtakos“ pozicijų ir programų derinimo etape.
Jo teigimu, dėl programinių nuostatų ir pozicijų Seime, Vyriausybėje turėtų būti sutarta, kol pradės dirbti naujai išrinktas parlamentas, tai yra maždaug iki lapkričio vidurio.
„Bet kokiu atveju viskas bus baigta prieš susirenkant naujam Seimui“, – sakė R.Karbauskis.
Kita vertus, jis pažymėjo, jog tai, ką suderės derybininkai, bus aptarta partijos vadovybėje, tvirtins partijos tarybos.
„Koalicijos sutartį pasirašo partijų pirmininkai“, – pabrėžė R.Karbauskis.
Jis sakė, kad „valstiečiai“ labai aktyviai dirba, siekdami į būsimą frakciją Seime pritraukti daugiau narių.
R.Žemaitaitis: su prezidentu aptarėme „Nemuno aušros“ darbą koalicijoje ir opozicijoje
14:02
Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kaip „Nemuno aušra“ įsivaizduoja darbą tiek valdančiojoje daugumoje, tiek opozicijoje.
„Daugiau kalbėjome apie rinkimus, kokios galėtų būti koalicijos, toks draugiškas, dalykiškas susitikimas“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadovu pirmadienį sakė R.Žemaitaitis.
„(Kalbėjome – BNS) kaip įsivaizduoja darbą „Nemuno aušra“, jeigu būtų valdančiojoje koalicijoje, jeigu būtų mažuma, jeigu būtų opozicija“, – teigė jis.
Pasak R.Žemaitaičio, „Nemuno aušros“ tikslas – įgyvendinti rinkimų metu išsakytas pozicijas.
„Centro kairės politinės jėgos ir mūsų programinės nuostatos daugiau nei 50 proc. sutampa, sąlyčio taškai, su kuriais mes galėtume dirbti“, – sakė jis.
„Nemuno aušros“ lyderio teigimu, prezidentas taip pat teiravosi, kokia valdančioji koalicija galėtų būti sudaryta po rinkimų.
„Nekalbėjome, kad galėtų viena ar kita politinė jėga sudaryti koaliciją, buvo klausimas, kokias įsivaizduotumėt, (...) mes apie tai pašnekėjome“, – dėstė R.Žemaitaitis.
Anot jo, su G.Nausėda neaptartas ir scenarijus, kur „Nemuno aušra“ remia centro kairės koaliciją jai oficialiai nepriklausydama.
R.Žemaitaičio teigimu, prezidentas pasveikino „Nemuno aušrą“ su gautų mandatų skaičiumi.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sako neturinti minčių pakeisti G.Landsbergį TS-LKD vadovo poste
13:36
Gabrieliui Landsbergiui traukiantis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto, laikinai partijai vadovausianti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako nesvarstanti galimybės tapti nuolatine lydere.
„Minčių tokių neturiu. Visąlaik pas mus partijoje yra demokratinis procesas iškeliant kandidatus. Matyt, atėjus iki to taško ir bus matyt, ką skyriai kels, kaip jie elgsis, kokias preferencijas duos“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Tai yra per ankstyvas klausimas, apsispręsime“, – paklausta, ar sieks vadovauti konservatoriams tikino ji.
Antrąjį rinkimų turą liberalui Simonui Kairiui Centro-Žaliakalnio apygardoje Kaune pralaimėjęs G.Landsbergis pirmadienį pranešė, jog traukiasi iš partijos pirmininko posto ir atsisako mandato naujai išrinktame parlamente.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, jog G.Landsbergio pasitraukimo iš pirmininko posto su šalies vadovu neaptarė.
G.Nausėda pirmadienį susitinka su šešių partijų, turėsiančių frakcijas kitos kadencijos Seime, lyderiais.
R.Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė su prezidentu turėjusi „normalų, bendro pobūdžio pokalbį“ apie krašto apsaugos stiprinimą, užsienio politiką.
„Iš mūsų šiandienos susitikimo – kryptys link bendro požiūrio taškų (...) išlieka. Gynyba, užsienio politikos vertybiniai klausimai. Manau, kad pavyks bendradarbiauti“, – kalbėjo konservatorė.
„Jis degino santykius“: kaip vertinti G.Landsbergio sprendimą trauktis iš politikos?
13:34
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po Seimo rinkimų ėmėsi drastiškų veiksmų – paskelbė paliekantis partijos pirmininko pareigas ir atsisakantis mandato Seime, kuriame valdančiąją daugumą formuos nebe konservatoriai, o centro-kairės politinės jėgos. Tokius G.Landsbergio sprendimus 15min įvertino tiek jo senelis, pirmasis Lietuvos vadovas po Nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis, tiek Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
„Tolesnius planus sudėlios likimas ir laikas“, – taip apie savo ateities planus per porinkiminę spaudos konferenciją pirmadienio rytą kalbėjo G.Landsbergis.
Jis paskelbė besitraukiantis iš konservatorių pirmininko pareigų ir atsisakantis pagal partijos sąrašą laimėto mandato Seime.
Plačiau skaitykite čia.
L.Mažylis pasakė savo verdiktą, ką rinksis – Seimą ar Europos Parlamentą
13:32
Rinkimų kovą vienmandatėje apygardoje pralaimėjęs, bet su sąrašu į Seimą patenkantis konservatorius Liudas Mažylis tvirtino jau apsisprendęs, ar eis į Seimą, ar rinksis darbą Europos Parlamente, jei atsilaisvins į eurokomisarus pasiūlyto Andriaus Kubiliaus vieta.
Daugiau skaitykite čia.
