Kitoms partijoms socialdemokratų aplenkti nepavyks, nes merų dar neišsirinko tik trys savivaldybės. Pirmadienį savo vadovus turi išsirinkti Panevėžio rajono, antradienį – Marijampolės ir Vilniaus miestų tarybų nariai.
Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pagal turimus merus užima antrą vietą – iki šio momento jie turi iš viso 13 aukščiausių postų savivaldybėse. Iki rinkimų konservatoriai turėjo 12 merų postų.
Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis neatsilieka vienas nuo kito – turi po penkis merus. Tiek pat turi ir Valstiečių liaudininkų sąjunga. Tačiau jau pirmadienį ši partija savo merų skaičių gali pagausinti dar vienu, nes Panevėžio rajono vadovu turėtų būti perrinktas valstietis liaudininkas.
Keturis merus turi Tvarkos ir teisingumo partija (TTP), po du -Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, vieną – Darbo partija.
Šios dienos skaičiavimais, po rinkimų 25 savivaldybėse buvo išrinkti nauji vadovai, o savo pozicijas ir po rinkimų išsaugojo 32 savivaldybių merai.
Vasario 27 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose daugiausiai mandatų gavo socialdemokratai – 328, antri likę Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 249.
Darbo partija iškovojo 165 mandatus, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 155 mandatus, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – 147 mandatus, Liberalų ir centro sąjunga – 126 mandatus, Lietuvos liberalų sąjūdis – 98 mandatus, Naujoji sąjunga – 52 mandatus.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija gavo 61 mandatą, dar keturis mandatus Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo kandidatavusi atskirai, Lietuvos centro partija – 19 mandatų.
Krikščionių partija gavo 15 mandatų, Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija – 12, Lietuvos liaudies partija – septynis mandatus.
Po 6 mandatus gavo Lietuvos socialdemokratų sąjunga, Raseinių rajone kandidatavusi koalicija „Rasai“ ir Kaune kandidatavusi nepriklausomų kandidatų koalicija. Kaune penkis mandatus gavo koalicija „Vieningas Kaunas“.