Socialdemokratų pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius antradienį sakė, kad medžiaga interpeliacijų tekstams renkama iš kelių ministerijų valdomų sričių, o tai taps interpeliacijos tekstu ministrui pirmininkui, mat jis atsakingas už visos Vyriausybės darbą. Anot A.Butkevičiaus, jau surinkta interpeliacijų tekstų medžiaga aplinkos ir energetikos ministrams Gediminui Kazlauskui ir Arvydui Sekmokui, dar nėra iki galo surinkta medžiaga ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.
„Šita medžiaga, kuri yra surinkta aplinkos ir energetikos ministrams, dedama į bendrą paketą ir išeiname į bendrą interpeliacijos rengimą ministrui pirmininkui“, – aiškino A.Butkevičius.
Ruošti interpeliacijų tekstus patikėta socialdemokratui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. Neatmetama, kad A.Kubiliui bus suformuluota paklausimų ir iš kai kurių kitų ministerijų sričių.
Opozicija jau kurį laiką kalba apie galimas interpeliacijas Vyriausybės nariams. Tarp jų dažniausiai minimi aplinkos ir ūkio ministrai.
Panaši interpeliacija buvo prieš 16 metų
Seimo Statutas numato, kad pateikti interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, sesijos metu gali ne mažiau kaip penktadalis – tai yra 29 iš 141 – Seimo narių. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro pirmininko ar ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – 71 iš 141 – Seimo narių balsų dauguma. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti. Jei ministras pirmininkas atsistatydina, privalo atsistatydinti visa Vyriausybė.
Šita medžiaga, kuri yra surinkta aplinkos ir energetikos ministrams, dedama į bendrą paketą ir išeiname į bendrą interpeliacijos rengimą ministrui pirmininkui, – aiškino A.Butkevičius.Seime šiuo metu dirba 140 parlamentarų. Socialdemokratų frakcija šiuo metu vienija 23 parlamentarus, bendrai opozicija, kuriai dar priklauso „Tvarka ir teisingumas“, Krikščionių ir Darbo partijos, turi 63 balsus. Dar 8 balsai priklauso Mišriai Seimo narių grupei. Valdančiąją daugumą sudaro 69 politikai. Jos gretose dirba Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, taip pat Liberalų ir centro sąjunga bei Tautos prisikėlimo partija, kurios atstovai parlamente susijungę į Jungtinę frakciją.
Panašią interpeliaciją, apie kokią kalba socialdemokratai, Seimo socialdemokratų frakcija rengė ir 1994 metais tuomečiam Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) deleguotam premjerui Adolfui Sleževičiui. Interpeliaciją tuomet taip pat ruošė V.P.Andriukaitis. Tuomet ji nepavyko, o A.Šleževičiui teko trauktis vėliau, kai prarado LDDP paramą. 2001 metais LDDP ir tuomečiai socialdemokratai susijungė į bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją.
(Papildyta 13.24 val.) Antros pagal dydį opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis laikosi pozicijos, kad imti versti Vyriausybę verta tada, jei yra sutelkta dauguma – bent 71 parlamentaro parama.
Parlamentaras neslėpė nustebimo, kodėl socialdemokratai, anksčiau kalbėję, jog su dabartine Vyriausybe reikia kovoti „žingsnis po žingsnio taktika“, t. y. rengiant interpeliacijas pavieniams ministrams, dabar užsimojo taikyti tiesiai į premjerą.
„Neturint 71 balso ir šitas dalykas yra daugiau viešųjų ryšių akcija negu realus žingsnis. Mes manome, kad reikia telkti 71 narį ir tada reikia keisti Vyriausybę, o tas toks mėtymasis – iš ryto G.Kazlauskas, per pietus A.Sekmokas, vakare D.Kreivys, o vidurnaktį Kubilius, – atrodo nepakankamai nuoseklus“, – kalbėjo V.Mazuronis.
A.Kubilius anksčiau yra sakęs, kad artėjant savivaldos rinkimams jo nenustebintų kelios opozicijos parengtos interpeliacijos.
