Visą dokumentą galite rasti čia.
Partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė, apibendrindama su sveikatos ekspertais parengtą dokumentą, teigia, kad siūlymų esmė gali būti nusakyta labai paprastai.
„Nė viena kovos su pandemija priemonė, palikta viena, jos suvaldyti negali. Nėra sidabrinės kulkos, kuri viena nušautų pandemijos žvėrį. Tad tiek vakcinacija, tiek biosaugos priemonės, tiek informacinė ir komunikacinė strategija turi eiti ranka rankon.
Sukelti lūkesčius, kad vakcinacija išgelbės nuo pandemijos, buvo neteisingas kelias. Kaip ir neteisinga buvo sakyti: jei vakcinavaisi, turi galimybių pasą, tai, suprask, gali nesilaikyti biosaugos reikalavimų – nedėvėti kaukių, neplauti rankų ir t. t.“, – sako V.Blinkevičiūtė.
Ji teigia, kad pandemijos valdymo priemonės lig šiol dažnai buvo priimamos „priešokiais, neapgalvotai, nesistemiškai ir nekoordinuotai“.
„Todėl neatsitiktinai kreipiamės ir penkių pasiūlymų paketą teikiame trims šalies vadovams. Jei norime pažaboti pandemiją, turime veikti visi vieningai ir kartu. Kalbėti vienu balsu.
Ir, žinoma, prieš tai susitarti su socialiniais partneriais: darbdaviais, profesinėmis sąjungomis, savivaldybėmis ir medicinos profesionalais. Pandemijos valdymą lydintis tarpinstituciniai nesutarimai turi baigtis“, – pabrėžia V.Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų lyderės teigimu, šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos metu visos pandemijos valdymo grandys turi susitarti dėl veiksmų ir taktikos, taigi socialdemokratų teikiamas planas galėtų būti atskaitos taškas.
„Reikia nedelsiant sukviesti visų socialinių partnerių ir visų grandžių specialistų pasitarimą, kurio pagrindu šis kompleksinis priemonių planas būtų patvirtintas. Ir skubiai 2022 m. biudžete numatyti reikiamas rezervines lėšas, nes kitąmet pandemija tikrai nesibaigs. Tai sako viso pasaulio ekspertų prognozės, Pasaulio sveikatos organizacija. Kad po to neatsitiktų taip, jog šių dalykų nebuvome numatę ir nepasiruošėme“, – vertina V.Blinkevičiūtė.
Socialdemokratai siūlo penkių vienas kitą papildančių sprendimų paketą:
1) būtinas platus socialinis susitarimas tarp Vyriausybės, savivaldybių, darbdavių, profesinių sąjungų, medikų, medicinos įstaigų dėl kompleksinio veiksmų plano 2022 metais.
Šio plano kertiniais elementais (be vakcinacijos) turi tapti ir keturių užtvarų biosaugos sistemos sukūrimas. Keturios užtvaros yra:
- Efektyvios intensyvesnio užkrato teritorijų izoliavimo ir judėjimo ribojimo priemonės;
- „Socialinių burbulų“ kompleksinė vadyba: kontroliuojami žmonių judėjimo srautai, peržiūrimos darbo valandos privačiose ir viešosiose įstaigose, ribojami žmonių skaičiai uždarose patalpose;
- Efektyvios priemonės virusui eliminuoti iš uždarų patalpų: medicininių kaukių ir akinių dėvėjimas, rankų plovimas ir dezinfekcija, temperatūros įeinantiems į patalpas matavimas, patalpų ventiliacija ir patalpų oro temperatūros bei drėgnumo reguliavimas;
- Vieningos užkrato atsekamumo ir stebėjimo, užsikrėtusiųjų izoliavimo ir karantinavimo sistemos sukūrimas panaudojant integruotą QR kodą.
Šias kompleksines priemones reikia taikyti nedelsiant, nes, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pandemijos eiga gali vėl privesti prie griežto karantino (angl. lockdown), kuris turėtų itin neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.
Sprendimai turi būti priimti veiksmų planą aptarus ir suderinus su socialiniais partneriais.
Sprendimai turi būti priimti veiksmų planą aptarus ir suderinus su socialiniais partneriais. Tai – darbdaviai, profesinės sąjungos, savivaldybės ir medicinos profesionalai (epidemiologai, gydytojai iš pirminės sveikatos grandies ir iš COVID-19 ligoninių, virusologai), teisininkai, civilinių krizių valdymo specialistai. Šiam darbui taip pat būtina pasitelkti ir krizių modeliuotojus, logistikos specialistus, Valstybinės darbo inspekcijos atstovus, informacinių technologijų ir komunikacijos specialistus.
Atsižvelgę į tai, kas paminėta aukščiau, šiame formate siūlome kuo greičiau susitarti dėl tokio kompleksinio veiksmų plano valdant pandemiją:
- Statyti ir valdyti „barjerus“ arba „sienas“ labiausiai užkrėstose zonose;
- Apibrėžti medicininių kaukių ir specialių akinių dėvėjimo nustatytose verslo ir paslaugų rūšyse taisykles, distancijas tarp žmonių susibūrimo vietose, dėl oro ventiliacijos ir temperatūros uždarose patalpose palaikymo (22–24 °C bei oro drėgnumas tarp 50 proc. –60 proc.);
- Sutarti dėl „socialinių burbulų“ reguliavimo, t. y. kontroliuoti tas veiklas, kur daug besilankančiųjų ir nesilaikoma jokių saugos reikalavimų;
- Analizuoti informaciją socialiniuose tinkluose ir lygiagrečiai vykdyti informacinę kampaniją, atsakant į visus piliečių keliamus klausimus dėl pandemijos ir vakcinavimo bei su tuo susijusius; tam galima skirti specialias laidas per nacionalinę televiziją (geriausia – tiesiogiai);
- Keisti Vyriausybės skelbiamą informaciją – informuoti visuomenę ne tik, kiek nustatyta COVID-19 atvejų, bet ir apie tai, kiek atvejų atsekta, kiek žmonių izoliuota, kokia susirgimų dinamika tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų pacientų grupių;
- Teritorijų žemėlapyje pateikti detalią (ir miestų mikrorajonų lygmenyje) viruso židinių lokalizaciją, kad ir piliečiai žinotų, kokiose teritorijose lankytis nepatartina;
- Pertvarkyti gyventojų informavimo sistemą sukuriant atitinkamą platformą, kuri leistų informuoti kiekvieną pilietį, jei šis apsilankė įstaigoje ar vietoje, kur buvo fiksuoti užsikrėtimo COVID-19 atvejai (angl. – Tracking and Tracing sistema); būtina sujungti galimybių paso, Korona STOP platformą bei savanorišką užsikrėtusiųjų COVID-19 anketą sukuriant greitąją vieningo QR kodo sistemą;
- Išplėsti gyventojų testavimo apimtis bei temperatūros matavimą;
- Vykdyti daugiabučių namų sanitarinę kontrolę; pateikti instrukcijas, ką ir pacientui, ir kaimynams daryti, jei pacientas izoliavosi daugiabutyje – virusas gali būti perduodamas ir daugiabučių ventiliavimo angomis.
2) būtina derinti nacionalinio, savivaldos, įstaigų bei įmonių lygmenyse priimamus sprendimus. Visi sprendimai turi būti grindžiami kaštų ir naudos analize.
- Kiekviename lygmenyje būtina taikyti priemones, optimaliai derinančias sergamumo prevencijos tikslus ir šių priemonių įgyvendinimui reikalingus kaštus;
- Prevencinės priemonės, dėl kurių gyventojų sveikata nukenčia labiau nei sustiprinama, neturi būti taikomos. Karantinai tiek nacionaliniu, tiek lokaliu lygiu yra pateisinami tik turint patikimus epidemiologinius ir siūlomų priemonių socialinio bei ekonominio poveikio vertinimus;
- Darželių ir mokyklų uždarymas yra laikytinas kraštutine priemone. Galima naudoti lanksčią kontaktinio mokymo taktiką, išnaudojant mokyklų erdves, užtikrinant atitinkamą klasių oro temperatūrą ir ventiliavimą. Mokyklas reikia aprūpinti reikalinga ventiliacine įranga ir šildymo bei vėdinimo įranga;
- Planuoti pajėgas ir nustatyti savaitinius prioritetus suaktyvinti veiklai ten, kur yra didesni židiniai – tam galima pasitelkti VRM sistemą ar specialiuosius kariuomenės dalinius;
- Taikyti tikslingą ir platų bendruomenių bei savanorių įtraukimą į COVID-19 židinių valdymą.
3) vakcinacijai skirti ypatingą dėmesį, telkti šiam darbui plačiąją bendruomenę.
- Savanoriško vakcinavimo atveju turi būti realizuota plati aiškinamoji kampaniją pasitelkus – tai ypač svarbu – bendruomenes. Reikia išvengti bet kokios piliečių diskriminacijos;
- Įstatymu patvirtinti tas profesines grupes ir aukštos rizikos žmonių grupes, kurioms vakcinavimas yra būtinas siekiant apsaugoti ir juos, ir visuomenę nuo užkrato perdavimo;
- Į kampanijos už vakcinaciją vykdymą ir realizavimą būtina sutelkti visų lygių medikus, visuomenės sveikatos centrų specialistus, socialinius darbuotojus, pedagogus, kultūros darbuotojus;
- Visiems, įsitraukusiems į vakcinacijos informavimo procesą, turi būti teikiama ir materialinė bei finansinė parama;
- Tikslinga skelbti viešai ir apie vakcinų pašalinius atvejus, ir reakcijas ar komplikacijas, ir mirčių nuo COVID-19 statistiką bei mirčių nuo kitų ligų statistiką – visa tai abejojantiems žmonėms leistų labiau pasitikėti valstybės skelbiama informacija;
- Atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, kuria užsiima dalis viešųjų ir už pandemiją atsakingų asmenų;
- Infodemijos valdymui sutelkti ypatingą dėmesį – tai yra sudėtinė visuomenės sveikatos švietimo dalis.
4) taikyti ligoninių specializavimą, kuris yra būtinas COVID-19 valdymui.
- Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti užtikrinta dviejų srautų sistema: COVID-19 ligoniams ir kitiems pacientams – atskirai;
- Netikslinga steigti rajonų ar miestų bendro profilio ligoninėse specialias COVID-19 pacientams skirtas lovas – tokiu atveju ligoniai susimaišo, taigi užsikrečia tiek ligoninių pacientai, tiek personalas, nebent ligoninių infrastruktūra leistų turėti izoliuotuose skyrius atskiruose korpusuose;
- Ligoninėse, kuriose COVID-19 gydymas neteikiamas, turi būti teikiama planinė pagalba savivaldybių, kurių ligoninės mobilizuotos pandemijos valdymui, gyventojams;
- Visos gydymo įstaigos, kuriose dėl pandemijos įgyvendinamas laikinas paslaugų perprofiliavimas, turi gauti valstybės materialinę bei finansinę pagalba, pilnai kompensuojančią perprofiliavimo kaštus;
- Finansiniai ištekliai turi būti numatyti 2022 metų Valstybės ir PSDF biudžete. Būtina numatyti medikų komandiravimo į gydymo įstaigas, kuriose susidaro specialistų trūkumas, galimybes. Su šiomis komandiruotėmis susiję kaštai turi būti kompensuojami centralizuotai.
5) tobulinti testavimo ir biosaugos procesus.
- Privalomo testavimo dirbančiųjų sąskaita atsisakyti – tai neatitinka Konstitucijos 53 str. reikalavimų, prieštarauja atitinkamai Europos Sąjungos direktyvai. To daryti nerekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO);
- Mūsų turimos (preliminarios) informacijos pagrindu galima teigti, kad dabar rinkoje veikiančios testavimo kainos daugiau nei du kartus viršija paslaugų teikimo savikainą. Siekiant taupyti testavimui reikalingas valstybės lėšas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) privalo įvertinti realius testavimo kaštus ir nustatyti maksimaliai leidžiamas testavimo paslaugų kainas. Sutaupyti milijonai eurų leistų išplėsti testavimo apimtis;
- Ir vakcinuotiems, ir nevakcinuotiems piliečiams turi būti taikomos vienodos biosaugos priemonės ir vadinamieji atsekamumo (QR) kodai.
