L.Jonauskas tvirtina, kad jo pataisos inspiruotos Ispanijoje svarstomos iniciatyvos įvesti „menstruacijų atostogas“, tačiau sveikatinimo atostogas jis siūlo įteisinti visiems, kad moterys nebūtų diskriminuojamos darbo rinkoje dėl didesnio laisvų dienų skaičiaus.
„Garsiai nuskambėjusios Ispanijos vyriausybės sprendimu priimtos „menstruacijų atostogos“, kada moterys su dideliais menstruacijų skausmais gali neiti į darną. Mano siūlymu būtų galima išvengti diskriminacijos, kad darbdaviai vengtų samdyti moteris, jei jos turėtų papildomų „menstruacijų atostogų dienų“, laisvos dienos sveikatos gerinimo būtų prieinamos visiems, tiek vyrams, tiek moterims“, – BNS sakė L.Jonauskas.
Darbo kodekso pataisa numatytų, kad sveikatos gerinimo atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui jo prašymu sveikatai gerinti. Darbuotojams per metus būtų suteikiamos penkių dienų sveikatos gerinimo atostogos ir už jas mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Taip pat būtų nustatyta, kad sveikatos gerinimo atostogos gali būti suteikiamos ir prašymo pateikimo dieną, jei jis pateikiamas ne vėliau kaip likus vienai valandai iki darbo pradžios.
Nepanaudotos sveikatos gerinimo atostogos negalėtų būti perkeliamos į kitus metus, būtų draudžiama jas keisti pinigine kompensacija.
Pasak socialdemokrato, jo siūlomos pataisos taip pat aktualios, pasaulyje diskutuojant dėl keturių dienų darbo savaitės, be to, jis atkreipia dėmesį, kad panašios iniciatyvos įgyvendinamos privačiame sektoriuje.
„Kai kurios Europos šalys turi nusistačiusios galimybę darbuotojams pasiimti laisvų dienų sveikatai gerinti, ir nebūtina gauti biuletenio, ar tu nori tiesiog pragulėti lovoje, ar tu nori eiti į SPA centrą. Mūsų privačiame sektoriuje pažangesnės kompanijos taiko viduje tokį modelį. Suprantame, kad pailsėjęs darbuotojas bus labiau motyvuotas, nusiteikęs darbui, kūrybiškesnis“, – teigė parlamentaras.
„Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse kalbama apie keturių dienų darbo savaitę, kol kas kai kurioms profesijoms. Matyt, kad neišvengiamai tos diskusijos atsisuks į sprendimus, kai bus pereinama prie keturių dienų darbo savaitės. Tokiu atveju darbo dienų skaičius dar pamažėtų, man atrodo, kad šitos pataisos skatintų tas diskusijas“, – kalbėjo L.Jonauskas.
Ispanijos ministrų kabinetas gegužę pritarė įstatymo projektui dėl atostogų didelius menstruacinius skausmus patiriančioms moterims, tačiau jam dar turi pritarti parlamentas. Ispanija tapo pirmąja Europos šalimi, teikiančia tokį įstatymo projektą.
Įstatymo projekte nurodoma, kad darbuotojos, patiriančius menstruacinius skausmus, gali pasiimti tiek laisvų dienų, kiek joms reikia, ir kad šias dienas apmokės valstybinė socialinės apsaugos sistema, o ne darbdaviai, ir reikalinga gydytojo pažyma.
Savo pataisas L.Jonauskas taip pat argumentuoja Lietuvos gyventojų sveikatos būkle. Pataisos aiškinamajame rašte pateikiami Statistikos departamento duomenys, kad 2019 metais 52 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatą vertino kaip labai gerą arba gerą, 36 proc. – kaip vidutinišką, 12 proc. – kaip blogą arba labai blogą.
Taip pat aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal 2019 metų sveikatos būklės Europos Sąjungos šalyse apžvalgą sveikatos priežiūros rezultatai Lietuvoje buvo vieni prasčiausių. 2017 metais tikėtina gyvenimo trukmė gimstant buvo 75,8 metų, t. y. daugiau nei penkeriais metais trumpesnė nei Europos Sąjungos vidurkis (80,9 metų), o tikėtinos gyvenimo trukmės atotrūkis pagal lytį beveik dvigubai didesnis už ES vidurkį.
