2018 09 05

Socialdemokratų galvosūkis Šiaulių gimtadieniui – trys Lietuvos kunigaikščiai ar „bogatyriai“?

Šiaulių socialdemokratų skyrius miesto gimtadienio proga į Šiaulių areną atgabeno didžiulį paveikslą. Tai padaryti nebuvo paprasta. Jo ilgis didesnis nei 7 metrai, o plotis – per 4 metrus. Kai kuriuos šiauliečius nustebino jame pavaizduoti trys vyrai ant žirgų, primenantys garsų V.Vasnecovo paveikslą „Trys didvyriai“ (Tri bogatyria). Šis paveikslas iš Šiaulių keliaus tiesiai į Seimą.
Michailo Sagojano paveikslas „Lietuvos aušra“
M.Sagojano paveikslas „Lietuvos aušra“

Socialiniuose tinkluose žaibo greičiu išplito žinia, kad Šiaulių arenoje per visas miesto gimtadienio dienas eksponuojamas didžiulis paveikslas – armėnų kilmės Lietuvoje gyvenančio dailininko Michailo Sagojano „Lietuvos aušra“.

Šiaulių intelektualas Vigmantas Butkus savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė: „Šiaulių dienų proga yra pristatomas „Trijų bogatyrių“ ikonografinės manieros Palangos J.Basanavičiaus gatvės pop stiliaus menas su pavaizduotais Lietuvos valdovais, didžiųjų miestų ir 44 Lietuvos rajonų žymiausiais architektūriniais statiniais bei Aušros vartų „Dievo motina“, kuri matoma tik tamsoje“.

Tokį paslaptingą pristatymą akimirksniu pakomentavo konservatorė Ingrida Šimonytė, aiškiai suvokdama, ką paveikslas primena: „Ar čia Alioša Popovičius, Dobrynia Nikitičius ir Ilja Muromecas?“

Rusų animacinis filmas „Trys didvyriai ir jūrų caras“ buvo pripažintas propagandiniu, todėl kai kuriems kilo abejonių ir dėl šio paveikslo.

Pasirodo – ne. Tai Lietuvos didieji kunigaikščiai Mindaugas, Gediminas ir Vytautas Didysis. Už jų teka saulė, kuri nušviečia viską, kas Lietuvoje yra brangiausio – Gedimino kalnas su pilies bokštu ir be vėliavos, Trakų pilis, bažnyčios.

Kampe tupi paukštelis ir apdainuoja didžiavyrių žygius, o tamsoje paveikslas tampa stebuklingu ir palaimintu – ant jo sušvinta Dievo motinos paveikslas, panašus į tą, kuri eksponuojama Aušros vartuose.

Madona
Madona

Tiesa, Lietuvos vėliavą galima įžvelgti – kunigaikščiai dėvi trijų skirtingų spalvų apsaustus. Kitaip tariant – viskas kruopščiai apgalvota, tik ta nelemta sąsaja su „bogatyriais“ užkliuvo.

Su rinkimais nesusiję?

Vietiniame laikraštyje „Šiaulių kraštas“ autorius Michailas Sagojanas priminė, kad Vilniuje jis gyvena jau ketvirtį amžiaus, o paveikslas su rytų kaimyne neturi nieko bendra. Jam garbė, jei jo darbą prilygina V.Vasnecovo kūrybai.

„Trys didvyriai“ ir „Lietuvos aušra“
„Trys didvyriai“ ir „Lietuvos aušra“

Konservatorius ir kandidatas į merus Jonas Bartkus kraipo galvą – jei paveikslą atgabeno Šiaulių socialdemokratų skyrius, kodėl tuo reklamuojasi jos narys vicemeras Justinas Sartauskas, o ne oficialus kandidatas į merus Gintautas Sitnikas?

J.Sartauskas yra oficialus šio reiškinio Šiauliuose globėjas. Kaip pats sako – jis viskuo rūpinosi, todėl jis ir yra globėjas. O kaip G.Sitnikas? „Paveikslas su rinkimais niekaip nesusijęs. Tai tegul jis ir galvoja. Manau, kad ką nors sugalvos“, – atkirto J.Sartauskas.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Justinas Sartauskas
Alvydo Januševičiaus nuotr./Justinas Sartauskas

Kaip nutiko, kad šis paveikslas atsidūrė Šiauliuose? J.Sartauskas teigia, kad jo pagalbos paprašė vienas verslininkas, sumanęs paveikslą pademonstruoti Šiauliuose.

Savivaldybei ši pramoga nekainavo nė cento. Šiaulių socialdemokratai parūpino transportą, o milžiniško paveikslo eksponavimą prižiūrėjo pats autorius.

J.Sartauskas teigia, kad kone apie kiekvieną meno kūrinį galima pasakyti, jog kažką panašaus yra sukūręs ir kitas autorius. Jo manymu, asociacija su „bogatyriais“ neturi rišlaus pagrindo.

„Juk ir dėl Kauno Vyčio buvo daug kalbų – ar tai tikrai Vytis, ar ukrainiečių karys. Gal tiesiog autorius mato Lietuvą savaip“, – teigė paveikslo ekspozicijos globėjas vicemeras.

Kadras iš animacinio filmo
Kadras iš animacinio filmo

Paveikslas kabės vėliausiai iki šeštadienio. Jį galės pamatyti ir moksleivių kūrybiškumo parodos „Tavo PIN KODAS 2018“ dalyviai. Vėliau, kaip sakė vicemeras, paveikslas iškeliaus į Lietuvos respublikos Seimą ir bus ten eksponuojamas.

„Tegul žaidžiasi politikai ir vyskupai“

Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis teigia, kad šio paveikslo negalima sieti su menu: „Reikia vieną dalyką turėti galvoje – menininkai kurdami galvoja apie savo auditoriją. Gali būti neišsilavinusių žmonių grupė, kurių yra daugiausia. Jiems galima pakabinti reprodukciją dirbtino aukso rėmuose. Jiems trys raiteliai – gražiausias dalykas pasaulyje.“

Alvydo Januševičiaus nuotr./Virginijus Kinčinaitis
Alvydo Januševičiaus nuotr./Virginijus Kinčinaitis

Menotyrininkas tvirtina, kad šiuo atveju trys raiteliai orientuoti į masinę suvenyrų auditoriją ir sąmoningai nesiorientuoja į menininkus kritikus.

Paveikslas nukreiptas į politiką, bažnyčią. Viskas tam, kad jie pašventintų kūrinį ir jis įgytų sakralią prasmę.

„Negalima jo vertinti pagal meninius kriterijus. Tegul žaidžiasi politikai ir vyskupai, tegul jie kartu patiria džiaugsmą garbindami šį paveikslą.

Pripažinkime, kad tai pataikūniškas kūrinys – kiekvienas jame ras kažką patinkančio sau. Tokių menininkų yra daug. Jie apeina kritinę mintį, apeina meno pasaulį, turi tiesioginį ryšį su publika ir gudrią taktiką.

Paveiksle elementariai neišlaikyta arklių perspektyva, autorius nesuvaldo pačių paprasčiausių daiktų vaizdavimo principų. Viskas taip juokinga.

Bandoma paveikslą paversti ikona, o ikonos nevertinamos kaip meno kūriniai. Jiems to reikia, kad niekas neabejotų kūrinio vertingumu“, – komentavo menotyrininkas V.Kinčinaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų