„Kaltini smurtą patyrusią moterį – palaikai nusikaltėlį“, – ragina plakatai Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose. Kampanija yra judėjimo „Už saugią Lietuvą“ dalis.
„Tai – antibažnytinė socialinė reklama, nukreipta prieš kunigus“
Antradienį startavusi kampanija kreipiasi į smurtą patiriančias moteris supančius žmones ir institucijas: drauges, motinas, policijos pareigūnus, vaiko teisių apsaugos darbuotojus, teisėjus, kunigus. Būtent kreipimasis į pastaruosius internete sukėlė tikrą audrą.
„Kunige, kaltini smurtą patyrusią moterį – palaikai nusikaltėlį. Nekaltink. Išklausyk. Palaikyk.lt“, – rašoma plakate. Šalia pateikiama ir kunigo citata, paimta iš interviu su pagalbos ieškojusia smurtą patyrusia moterimi: „Šeima yra brangiausias turtas. Privalai klausyti savo vyro“.
Religinio gyvenimo apžvalgininkas Tomas Viluckas, išvydęs šią reklamą reagavo griežtai: „Prieš mus savo turiniu antibažnytinė socialinė reklama, nukreipta prieš kunigus kaip tokius, skatinanti neapykantą jiems. Kreipinys kunige suponuoja, kad visi kunigai palaiko smurtą prieš moteris, nes kreipiasi į dvasininkų specifinę grupę. Pateikiama citata iš kažkokio pokalbio, su kažkokiu neįvardytu kunigu, kas leidžia daryti prielaidą, kad kunigai taip patarinėja, kad Bažnyčia taip moko. Apmaudu, kad ši ciniška reklama apmokėta iš mūsų mokesčių, kuriuos moka ir katalikai“.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas, reaguodamas į socialinę reklamą, teigė, kad „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atviru tekstu (vaizdu) pranešė, kad (Katalikų?) Bažnyčia palaiko smurtautojus prieš moteris“. „Čia būtų galima surašyti retorinę tiradą, bet kam to reikia? Tiesiog pasimėgaukim“, – dalindamasis reklama rašė jis.
Kunigas Algirdas Toliatas 15min teigė, kad pirmiausia socialinės reklamos žinutė kviečia nekaltinti, bet pati labiau skamba kaip kaltinimas, nei kvietimas įsigilinti į problematiką.
„Antras dalykas ji labai apibendrina ir klijuoja etiketę visiems kunigams. Aš gyvenime nesu nieko panašaus sakęs, o po panašių apibendrinimų (vienokia ar kitokia forma) žmonės paskui ateina ar virtualiai lieja savo emocijas ant mūsų - va, jūs visi tokie ir anokie...“, – kalbėjo kunigas. Anot A.Toliato, juk šios socialinės reklamos tikslas yra keisti žmonių mentalitetą ir padėti skriaudžiamoms moterims. „Nesu tikras, ar jis bus labai efektyviai pasiektas“, – suabejodamas šyptelėjo kunigas.
Apie reklaminę kampaniją diskutavę žmonės teigė nesitikėję to iš valstybinės institucijos – esą ji vieną žmonių grupę, socialinius partnerius (teisėjus, policininkus, socialinius darbuotojus, bažnyčios atstovus) ėmė ir apkaltino nusikaltėlio palaikymu. Esą imituodami kovą su skauduliu, jo nepanaikinsime.
Vilniaus kunigų seminarijos vicerektoriaus kun. Andžej Šuškevič 15min teigė, kad labai sveikintinos pastangos išrauti su šaknimis smurtą iš mūsų visuomenės ir iš mūsų kasdienybės. „Smurtas negali būti pateisinamas. Jeigu kunigas tikrai taip pasakė, kaip pacituota - galima tik moterį užjausti ir apgailestauti, kad jai teko tai išgirsti iš to, kuris pašauktas žaizdas gydyti, o ne jas gilinti“, – kalbėjo A.Šuškevič.
Vis dėlto vizualinis šios kampanijos apipavidalinimas, jo supratimu, netinkamas. „Lygiai taip pat būtų netinkamas ir iškreipiantis tikrovę plakatas, kuriame būtų pavaizduotas gydytojas, karininkas ar policininkas, o tekstas skelbtų nežinia kada ir nežinia kurio gydytojo/karininko/policininko pasakytus žodžius“, – nuomonę dėstė A.Šuškevič.
Kunigas Gintaras Sungaila taip pat įsivėlė į diskusiją, keldamas klausimą, kodėl tarnyba skatina neigiamus stereotipus apie visą jo socialinę grupę. „Užsiimate tikru neapykantos kurstymu, nors turėtumėte būti lygių galimybių tarnyba“, – nuomonę išreiškė jis.
Socialinės kampanijos veikėjus rinkosi atsakingai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė 15min teigė, kad kampanijos „Palaikyk“ tikslas yra sumažinti visuomenėje plačiai paplitusį smurtą patyrusių moterų kaltinimą.
„Kaltinimu laikome fenomeną, kai moteris, papasakojusi apie patiriamą smurtą, sulaukia ne palaikymo, o jos elgesio kvestionavimo, siūlymų pačiai savimi pasirūpinti, būti atsakingai už smurtinių santykių nutraukimą, išėjimą, kitaip tariant – atsakomybė už tai, kad prieš ją smurtaujama gula ne ant smurtautojo, o ant jos pečių. Taigi pagrindinė žinutė yra – nekaltink, išklausyk ir palaikyk. Ji kviečia visus atsakingai parinkti žodžius, kad smurtą patyrusi moteris nesijaustų kaltinama ir tai neužkirstų jos tolimesnio kelio ieškoti pagalbos“, – aiškino M.Jurkutė.
Pasak tarnybos atstovės, kampanijos veikėjai atsirinkti labai atsargiai ir apgalvotai: „Visų pirma rėmėmės Žmogaus teisių stebėjimo instituto atlikto tyrimo duomenimis. Tyrimo metu buvo tiriama, kokie veiksniai lemia moterų sprendimą nutraukti smurtinius santykius, tęsti juos arba sugrįžti prie jų. Jo metu paaiškėjo, kad vienas itin svarbių veiksnių, kurie sulaiko moteris nuo kreipimosi pagalbos, yra įvairių aplinkos žmonių neigiamas požiūris ir polinkis atsakomybę dėl patiriamo smurto perkelti ant moterų pečių. Pasirinkome mamą, draugę, vaiko teisių specialistę, policininką, teisėją ir kunigą dėl to, kad moterys šiuos asmenis minėjo“.
Pasirinkome mamą, draugę, vaiko teisių specialistę, policininką, teisėją ir kunigą dėl to, kad moterys šiuos asmenis minėjo, – paaiškino M.Jurkutė.
Pasak jos, buvo minima ir daugiau asmenų – broliai, tėčiai, sesės, kiti giminaičiai, bendradarbiai, kaimynai, socialiniai darbuotojai.
„Visgi, reikėjo išsirinkti kelis, tad pasirinkome tuos, kurie buvo įvardinti dažniausiai ir kurie padėtų atskleisti kaip plačiai yra paplitęs smurtą nukentėjusių asmenų kaltinimas“, – teigė M.Jurkutė.
Konkrečiai kunigai socialinei kampanijai pasirinkti dėl dviejų priežasčių. „Pirma, nors jie nebuvo tyrimo grupė (kadangi įstatymu jiems nėra pavesta funkcija kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, tyrėjai jų specifiškai į tyrimo grupę neįtraukė), moterys minėjo, kad į juos kreipiasi ir iš jų sulaukia kaltinančio požiūrio (iš čia yra ir mūsų citata); Antra, tyrimo metu paaiškėjo, kad kunigai yra svarbūs asmenys, pas kuriuos ieškoma pagalbos, tad jų nepaminėti ir palikti už kampanijos ribų nenorėjome“, – aiškino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja.
Pasipriešinimas dėl kunigo nustebino
Ji pripažino, kad visas šis pasipriešinimas konkrečiai dėl kunigo įtraukimo nustebino.
„Nesiekėme nieko įžeisti ar parodyti kunigų kaip blogiečių. Norėjome parodyti, kad kunigai yra svarbi grupė, į kuriuos taip pat turime kreiptis. Tikime, kad dauguma jų yra palaikančių, išklausančių ir padedančių. Kreipiamės į tuos, kurie tokie nėra bei kviečiame apgalvoti žodžius, sakomus smurtą patyrusioms ir pagalbos ieškančioms moterims, kad tai neskambėtų kaip jų kaltinimas dėl patiriamo smurto ir nesustabdytų jų nuo tolimesnės pagalbos paieškos“, – kalbėjo M.Jurkutė.
Kampaniją tarnyba įgyvendino vykdydami projektą „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimai. Projektą tarnyba vykdo kartu su Lygių galimybių plėtros centru, Žmogaus teisių stebėjimo institutu ir socialinės reklamos agentūra „Nomoshiti“.
„Kampaniją kūrėme kartu su „Nomoshiti“. Daug konsultavomės su smurtą patyrusiomis moterimis, organizacijomis, dirbančiomis su smurtą patiriančiomis moterimis, lyčių lygybės ekspertais. Kampanija kainavo (sukūrimas ir sklaida) apie 55 tūkst. (kol kampanija nesibaigė, tikslios sumos negaliu pasakyti)“, – komentavo tarnybos atstovė.
Šia kampanija tarnyba jungiasi prie prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdomos kampanijos „Už saugią Lietuvą“.
15min primena, kad antradienį buvo paskelbta informacija apie Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrime dalyvavusią smurtą patyrusią ir apie jį papasakojusią 61 Lietuvos moterį. Trys ketvirtadaliai iš jų buvo patyrusios fizinį smurtą. Tokia pati dalis apklaustųjų teigė galvojusios, kad pranešusios apie smurtą artimiesiems arba policijai supykdys partnerį ir dėl to jis bandys joms pakenkti. Apie pusė teigė jautusios gėdą, kad apskritai atsidūrė tokioje situacijoje.
Draugių ir motinų palaikymas – esmingai svarbus
Beveik pusė tyrime dalyvavusių moterų apie smurtą pirmiausia papasakojo draugei ir mamai, o tik tada policijai. Tačiau ne visos sulaukė palaikymo.
„Mama sakydavo: „Nusileisk, gi žinai jo charakterį.“ Juo labiau kad mes turim dviejų metų dukrą. Mama prašydavo likti kartu dėl vaiko“, – prisiminė viena iš tyrimo dalyvių.
Tyrimo dalyvės teigė, kad tokių reakcijų sulaukia ir iš vaiko teisių apsaugos darbuotojų: jie skatindavo moteris išlaikyti šeimą dėl vaikų. Apie analogiškas vertybes – gyvenimą kartu vaikų labui ir siekį žūtbūt išlaikyti santuoką, į antrą planą nustumiant asmeninį moters saugumą – buvo išgirsta ir iš dvasininkų.
„Reikia gyventi kartu, nes tau vienai bus blogai“, – savo mamos žodžius prisiminė kita tyrimo dalyvė, prieš kurią smurtavo jos vyras. „Tuo labiau kad jau buvau kartą išsiskyrusi. Pritarimo ar palaikymo negalėjau tikėtis.“
„Tokį smurto „įteisinimą“, kurio laikėsi motinos, galėjo nulemti jų pačių anksčiau patirtas smurtas artimoje aplinkoje“, – analizavo tyrimo autoriai.
Tyrimas atskleidė ir priešingų – moterų solidarumo pavyzdžių. „Kai labai sumušė, nubėgau nakvoti pas bendradarbę, nes bijojau grįžti namo“, – kalbėjo viena iš dalyvių. „Kai ji pamatė, išsigando. Paskui savaitę nėjau į darbą, ji viską darė už mane.“
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad draugių ir mamų palaikymas išsipasakojančioms moterims yra esminis: jos, kaip pirmieji apie problemą sužinoję žmonės, turi padėti tiek išklausydamos, tiek palaikyti kreipiantis į policiją arba socialinius darbuotojus.
Tyrimo dalyvės teigia, kad policija, kur dauguma darbuotojų yra vyrai, kartais irgi yra linkusi kaltinti moterį. Viena iš apklaustųjų prisiminė savo patirtis pranešant apie ją persekiojantį buvusį partnerį: „Kiek ėjau į policiją, jie sakė: „Grasinimų nužudyti gavai?“ – „Ne, bet jis mane persekioja...“ – „Nu, tai vadinasi myli“. Tai, sakau, kai mušė – irgi mylėjo? Pasitikėti niekuo negaliu.“
Kiek ėjau į policiją, jie sakė: „Grasinimų nužudyti gavai?“ – „Ne, bet jis mane persekioja...“ – „Nu, tai vadinasi myli“, – prisiminė viena iš apklaustųjų.
Pasaulinė problema
Kaltinimas nukentėjusiosioms perteikiamas ir tada, kai galvojama, jog moteris visada gali išsiskirti su smurtaujančiu vyru, o jei to nepadaro, yra „pati kalta“.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2017 m. atliktame tyrime net 85 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sutiko arba iš dalies sutiko su teiginiu, kad „Jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius / išsiskirti su smurtaujančiu vyru.“ Tačiau pačių moterų pranešimai rodo, jog išsiskirti trukdo ir finansinės sąlygos, ir visuomenės nepalaikymas.
51 proc. apklaustų lietuvių sutinka arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad smurtą patyrusios moterys „žinojo, į kokius santykius veliasi“. 53 proc. sako, kad „moterys pačios išprovokuoja“ smurtą, 27 proc. netgi teigė, kad „moterys mėgsta“, kai prieš jas smurtaujama. Tik 51 proc. apklaustųjų smurtu laiko situaciją, kai vyras draudžia žmonai eiti į darbą, teigdamas, kad jis uždirba pakankamai pinigų, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus.
2016 m. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad lietuviai visoje Europos Sąjungoje labiausiai pateisina seksualinį smurtą prieš moterį.
Visas šis smurto normalizavimas Lietuvoje sukuria ypač sudėtingas sąlygas smurtą patiriančioms moterims.
2017 m. Lietuvoje užregistruota beveik 48 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Keturios iš penkių nukentėjusiųjų buvo moterys.
Pasaulio sveikatos organizacija yra apskaičiavusi, kad visame pasaulyje daugiau nei kas trečia (35 proc.) moteris bent kartą patyrė fizinį arba seksualinį smurtą. Dažniausiai prieš jas smurtauja partneriai. Organizacija smurtą prieš moteris yra paskelbusi viena didžiųjų pasaulio sveikatos problemų.