„Kambarius remontuoja tam, kad galėtų atsikraustyti nauji žmonės. Kol nebuvo pakeistos durys, čia dažnai lankydavosi benamiai. Tik pamėginkit įsivaizduoti, kokia netvarka ir koks kvapas likdavo po jų viešnagės. Tačiau net ir suremontavus juos, nemanau, kad kas nors čia apsigyvens. Čia juk nei dujų virtuvėj nėra, o ką jau kalbėti apie kvapą tualete ar duše. Visiems atvykstantiems papasakoju ir parodau, kokios čia yra sąlygos, ir norinčių gyventi mūsų aukšte nebelieka“, – sakė Aistė.
Mergina pasakoja, jog čia gyvenantys tvarkingi žmonės yra paslaugūs, padeda vieni kitiems: „Savo bendras patalpas mes valome, kartu perkame kempines ir ploviklius. Juk patys čia gyvenam, niekas kitas už mus nesutvarkys. Turim ir sergančių kaimynių, kai jos negali, sutvarkau aš, o prireikus pagalbos galiu jų paprašyti pagelbėti.“
Dažniausiai prašo kavos, cigarečių ir pinigų
Aistė pasakoja, jog saugiai šiame name tikrai nesijaučia.
„Daugiausiai neramumų čia būna tuomet, kai yra gaunamos pašalpos, tada kaimynai švenčia. Tomis dienomis stengiuosi išvykti iš namų. Kai baigiasi pinigai, ramybės irgi nebūna, tuomet dažnai sulaukiu prašančių paskolinti pinigų, cigarečių ar alkoholio. Jeigu atsisakysi, gali ir veidą apspjauti“, – pasakoja mergina.
Gimnazijoje dar besimokanti mergina prisipažino, jog policija čia lankosi gana dažnai, tačiau į iškvietimo vietą neskuba. Pati mergina jau yra parašiusi kelis pareiškimus, dėl girtuokliaujančių ir triukšmaujančių kaimynų, tačiau kol kas jokių pokyčių: „Vieną pareiškimą parašiau kovo mėnesį, o kitą visai neseniai, prieš keletą dienų. Neseniai vyko teismas, tačiau kol kas jokių žinių, o kaimynai ir toliau girtuokliauja, triukšmauja ir apsunkina mūsų gyvenimą.“
Savivaldybėje problema žinoma
Kauno miesto savivaldybei už gyvenamųjų patalpų nuomą šių būstų naudotojai yra įsiskolinę 1,8 milijono eurų. Šimtatūkstantinės skolos siekia už elektrą, vandens tiekimą ir kitas komunalines paslaugas.
„Minima situacija yra tipinė situacija, su kuria beveik kas dieną susiduria tiek šio namo, tiek kitų panašių namų gyventojai visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad vienoje vietoje apgyvendinus didžiulį kiekį probleminių asmenų, jų kaimynai ar net aplinkiniai namai tampa įkaitais, gyvenamoje aplinkoje sukuriama atmosfera, kuri visus smukdo psichologiškai, o pačios sutvarkytos patalpos nuniokojamos per kelias dienas“, – sakė miesto sveikatos ir socialinių reikalų komitete dirbantis dr. Donatas Večerskis.
Pasak pašnekovo, per pastaruosius metus net penkis kartus išaugo teismo sprendimų skaičius dėl skolininkų, taip pat aktyviai dirbama su prevencinėmis priemonėmis. Yra peržiūrimos sutartys su šių būstų gyventojais, kad juose atsirastų daugiau svertų piktnaudžiautojus iškeldinti.
„Gyventojai, gaunantys šias socialines paslaugas, turi suvokti, kad šiuo momentu eilėje beveik keturi tūkstančiai prašymų tą paslaugą gauti. Tad jei kažkas sąmoningai kartina kitų gyvenimą, nesusimoka už paslaugas, turi būti sukurtas efektyviai veikiantis mechanizmas tokius gyventojus iškeldinti“, – sakė D.Večerskis.
Kauno miesto savivaldybės būsto fondą sudaro 3614 gyvenamosios patalpos ir 991 socialinio būsto patalpos.
Skolingų nuomininkų skaičius (2014 12 31 duomenys) – 1667
Asmenų turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą (eilę) įtraukti 3747 asmenys.
