Neįkainojama nauda
„Naująjį teatrą“ Svetlana Šulc įkūrė dar 2009 metais, o socialinės įmonės statusą ne pelno siekianti organizacija gavo 2010 metais. „Šiuo metu mes turime 35 darbuotojus, iš kurių 33 turintys negalią, o 2 sveikieji. Mūsų teatre dirba net 12 žmonių, turinčių labai sunkias negalias“, – apie teatro kolektyvą kalbėjo jo įkūrėja.
Šio teatro svarba nei pati Svetlana, nei dirbantieji jos kolegos, nei tie, kurie ateina į „Naujojo teatro“ spektaklius, neabejoja. Vadovė kalba, kad pati iki silpnaregystės gyvenusi tarp sveikųjų, daugeliui įprastą gyvenimą, o dabar puikiai žino, ką reiškia būti kitoje pusėje. Puikiai supranta, kaip žmonėms su negalia svarbi integracija, naudos ir vertės kūrimas. Tai padeda jiems neprarasti savivertės.
„Mes statome spektaklius, per visą savo gyvavimo laiką jų jau esame pastatę 18. Intensyviai važinėjame po Lietuvą, vykstame ir į užsienį, dalyvaujame tarptautiniuose teatro festivaliuose. Kitaip tariant, vykdome tikrai intensyvią veiklą. Noriu pabrėžti, kad kartais žmonės, laukdami neįgaliųjų spektaklio, tikisi, kad jis bus toks ne visai rimtas. Labiau atvyksta žiūrėti su intencija, kad štai, palaikysime, paremsime, tačiau visada būna nuoširdžiai nustebę mūsų spektakliais, tuo, kad jie nėra lėkšti. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes į sceną nešame ne negalią, o kultūrą, vertybes, pilietiškumą ir pozityvumą“, – apie teatro veiklą kalbėjo vadovė Svetlana.
Kalbėdama apie savo teatro kolegas, Svetlana atkreipė dėmesį, kad daugeliui iš jų šis teatras yra gyvenimo variklis ne tik finansine prasme, bet svarbiausia – saviraiškos, vidinės motyvacijos. Neįgaliųjų teatro vadovė pasakojo gerai prisimenanti jausmus, kai pati tapo silpnarege. Labai sunku su tuo susitaikyti, nenori, kad žmonės tavęs gailėtų, nori oriai gyventi, užsidirbti, būti socialus, būti visuomenės dalimi.
„Ne vienas iš mūsų teatro žmonių jums pasakytų, kad šis darbas jiems yra motyvacija keltis iš lovos ir eiti. Jie jaučiasi reikalingi, naudingi, eidami į darbą, laukdami rezultato, prisidėdami prie visuomenės gerovės. Jis padeda jiems nepalūžti morališkai, neatitrūkti nuo socialinio gyvenimo“, – savo nuomonę dėstė moteris.
Svetlana pasakojo, kad neįgaliųjų teatre kolektyvą sudaro žmonės su įvairia negalia, tačiau kiekvienas čia randa savo veiklą. Tam, kas, sakykime, buvęs sveikas dirbo rinkodaros srityje – tikrai yra kur pasireikšti, tie, kurie turi judėjimo negalią, o labai mėgsta ir moka siūti ar megzti – gamina dekoracijas ir pan. Be to, atkreipė dėmesį Svetlana, labai šaunu žiūrėti ir tai, kaip jie mokosi dirbti ir būti kartu. Sakykime, neregintis žmogus stumia neįgaliojo vežimėlį – vienas sako, kuria kryptimi judėti, kitas – padeda judėti.
Grėstų bankrotas
Neįgaliųjų teatro vadovė tikina, kad valstybės parama socialinėms įmonėms – labai reikalinga, tačiau jai nerimą kelia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūloma Socialinių įmonių reforma. Svetlana tikina, kad, įgyvendinus tokius pakeitimus, kurie dabar svarstomi, neįgaliųjų teatras tiesiog turėtų skelbti bankrotą.
Neįgaliųjų teatras iš valstybės per mėnesį gauna apie 20 tūkst. eurų paramos, uždirba – apie 2 tūkst. eurų. „Mūsų įmonei baisiausias pakeitimas būtų tas, kad mes turėtume užsidirbti tiek, kiek gauname paramos. Kitoms socialinėms įmonėms, kurios yra uždaros akcinės bendrovės ir gali užsidirbti, tai nėra baisu, tačiau mums – ne pelno siekiančiai organizacijai, tai būtų bankroto skelbimas. Įstatymo pakeitimuose būtų numatyta, kad turime užsidirbti tiek, kiek gauname paramos, o tai yra visiškai neįmanoma“, – aiškino pašnekovė.
Kitoms socialinėms įmonėms, kurios yra uždaros akcinės bendrovės ir gali užsidirbti, tai nėra baisu, tačiau mums – ne pelno siekiančiai organizacijai, tai būtų bankroto skelbimas.
Tai – ne vienintelis dalykas, kuris paliestų neįgaliųjų teatro veiklą. Skaudžiai jam kirstų ir numatomas subsidijų trukmės diferencijavimas, atsižvelgiant į negalią. Įstatymo pakeitimo projekte siūloma neįgaliesiems, turintiems sunkią negalią, valstybės pagalbą skirti visą jų darbo laikotarpį, turintiems vidutinį neįgalumo lygį – ne ilgiau kaip 2 metus, turintiems lengvą neįgalumo lygį – ne ilgiau kaip 6 mėn. Šiuo metu ši parama neįgaliesiems teikiama neterminuotai.
„Jeigu tai įsigaliotų nuo tos dienos, kai priims įstatymą, aš tą pačią dieną didžiąją dalį žmonių turėčiau atleisti, nes dauguma jų dirba daugiau nei keletą metų. Turėčiau ieškoti naujų žmonių, nedirbusių iki tol jokioje socialinėje įmonėje. O aš manau, kad mūsų tikslas ne toks. Juk šita socialinė įmonė nėra tam, kad man bet kokia kaina čia dirbtų koks nors žmogus. Ji yra tam, kad neįgalus žmogus galėtų jaustis oriai, kurti pridėtinę vertę, nebūti tik išlaikytiniu. Juk tai yra integracija, tai yra jų darbas“, – aiškino moteris.
Svetlana atskleidė, kad neįgaliųjų teatre nuotaikos dabar ne pačios geriausios. „Visi išsigandę, nes galvoja, kad gali tuoj netekti darbo, veiklos, o kur eiti toliau? Jie juk visi suvokia, kad nėra rinkoje tokie konkurencingi kaip sveikieji. Ir jei vieni dar turi vilties susirasti darbo, kai kuriems tai iš viso labai labai sunku“, – atviravo Svetlana.
Kokie pokyčiai lauktų?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė Socialinių įmonių įstatymo projektą, kuriame numatoma:
-
Socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms priskirti tik negalią turinčius darbingo amžiaus darbuotojus. Dabar įtraukti ir pensinio amžiaus neįgalūs žmonės, asmenys, vieni auginantys vaikus, grįžę iš laisvės atėmimo vietų ir pan.
-
Keisti valstybės subsidijų darbo užmokesčiui tvarką ir dydį. Svarstoma, kad subsidija turi būti apskaičiuojama procentais nuo darbuotojo darbo užmokesčio, o maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,5 MMA, t.y. 570 Eur, kai šiuo metu jis yra 2 MMA.
-
Pakeitime siūloma subsidija darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokos kompensavimas turėtų skirtis, atsižvelgiant į darbuotojo negalią. Už kiekvieną sunkų neįgalumo lygį turintį darbuotoją subsidija sudarytų 75 proc., kaip ir dabar, už turintį vidutinį neįgalumo lygį – 60 proc., dabar – 70 proc., o už turintį lengvą neįgalumo lygį – 50 proc., kai šiuo metu yra 60 proc.
-
Reforma numato pakeitimus ir darbo vietų steigimo bei darbo priemonių įsigijimo klausimu, subsidijos būtų numatytos tik priimant sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį turinčius žmones.
-
Diferencijuoti subsidijas numatoma ir administravimo, transporto bei asistento išlaidų klausimais. Svarbu, kad siūloma skirti ir paramos teikimo laikotarpį, atsižvelgiant į darbuotojo negalią. Kitaip tariant, sunkią negalią turintiems žmonėms valstybė skirtų paramą visą darbo laikotarpį, turinčiuosius vidutinį neįgalumo lygį remtų ne ilgiau kaip 2 metus, o turintiems lengvą neįgalumo lygį – ne ilgiau kaip 6 mėn. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, subsidijos teikiamos neterminuotai.
-
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato, kad tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų skaičius galėtų padidėti nuo 4 iki 6. Be to, siūloma neįgaliesiems nustatyti privalomą registraciją Darbo biržoje, kuri šiuo metu nėra būtina.
Susipažinti su visa siūlomu Socialinių įmonių įstatymo projektu galite spustelėję čia.
