„Lietuvoje šiuo metu formuojasi kone dvipartinė sistema. Ir tos partijos papildo viena kitą kritikuodamos kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro. [...] O kitos partijos yra tokioje organizacinėje ideologijos, tikslų suirutėje“, – sakė V. Gaidys.
Pasak jo, tokiame ideologinio neaiškumo kontekste yra galimybių pasireikšti rinkimų komitetams, kurie aktyvūs artėjant savivaldos ir kitiems rinkimams.
Naujausio reitingo pirmoje vietoje, kaip ir lapkričio mėnesį, yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos balsuotų 28,5 proc. balsuojančių ir 18,2 proc. visų gyventojų. „Šis rezultatas – 18,2 proc. – yra pats aukščiausias partijai šiais metais. Jie yra pirmi ir per mėnesį pakilo pora procentinių punktų“, – kalbėjo V. Gaidys. Lapkritį už konservatorius balsuosiantys sakė 27 proc. balsuojančiųjų ir 17,6 proc. visų gyventojų.
Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (23 proc. nuo balsuojančių ir 15 proc. nuo visų gyventojų). „Jų rezultatas maždaug toks pats, kaip ir buvo praėjusį mėnesį. Nelabai jis keitėsi ir apskritai šiais metais“, – aiškino sociologas. Praėjusį mėnesį už „valstiečius“ būtų balsavę 22 proc. balsuojančiųjų ir 14–15 proc. visų gyventojų.
„Tai yra du lyderiai, apie kuriuos kalbama, kurie įsitvirtinę visuomenės nuomonėje. Apie juos kalba politologai ir jie yra lyderiai, kurie kiekvieną dieną generuoja politinius įvykius“, – pasakojo V. Gaidys.
Kitos partijos nepraeina 5 proc. barjero. Tarp jų yra Lietuvos Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (4 proc. nuo balsuojančiųjų ir 2,5 nuo visų gyventojų).
„Bet jų elektoratas yra labai aktyvus ir per rinkimus gali parodyti daug geresnį rezultatą negu šis“, – aiškino V. Gaidys.
Socialdemokratų darbo partijos populiarumas taip pat nesiekia 5 proc. – 3,8 proc. nuo balsuojančiųjų ir 2,4 proc. nuo visų. Tiek pat žmonių balsuotų ir už Liberalų sąjūdį.
„Socialdemokratų partija buvo viena iš stipriausių Lietuvoje, kurį laiką buvo gal ir stipriausia. Šiuo metu, po skilimo, kuris buvo pavasarį, elektoratas suskilo į dvi dalis – buvo 14 proc., o paskui [po skilimo] – po 7 proc.
Rudeniop viena partija (Gintauto Palucko) išlaikė savo populiarumą, o Socialdemokratų darbo partijos populiarumas mažėja ir rezultatas yra gana žemas. Rajonuose, rajonų centruose jie turi mažesnę paramą, lyginant su kita partija“, – aiškino „Vimorus“ vadovas.
Apklausia rengiama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
Parengė Ineta Nedveckė.
