Prieš porą savaičių terasoje virė darbai, čia buvo atgabenta žemių sodinimui bei įvairiausių nebereikalingų daiktų, kurie tapo namais daržovėms bei gėlėms – batai, džinsinės kelnės, padangos, įvairios dėžės. Taip norėta daiktams suteikti tolesnį gyvenimą ir tuščią terasą paversti žydinčiu sodu, kuriame, tikimasi, derės daržovės ir vaisiai, mat iš visų pusių nuo vėjo apsaugotoje vietoje pliekia karštis ir temperatūra pakyla per 30 laipsnių. Augalus projekto sumanytojai susinešė patys, daržovės buvo sudaigintos iš sėklų.
„Norėjome duoti žemę, vandenį, plotą ir saulę“, – aprodydama ką tik apsodintą terasą šypsosi Klaipėdos kultūros fabriko direktorė Raimonda Masalskienė, pati kasdien čia užsukanti su laistytuvu, raginanti augalų nepamiršti ir fabriko bendruomenės.
„Idėją parsivežiau iš Berlyno, ten vidury miesto yra „Princess Garden“ („Princesės sodai“), daug daug hektarų ploto, kur hipsteriški berlyniečiai, pankai augina daržoves. Ten projektą vykdo ant žemės, yra užtverta teritorija, izoliuota, vidury centro. Jie augina viską įvairiose dėžėse, bačkose, turi laistymo sistemą sukūrę. Kas įdomiausia, jie uždirba iš to. Miestiečiai nusiperka daržovių, daigų vidury miesto. Jie augina daugiausiai daržoves, prieskonius, masteliai įspūdingi, – pasakojo R.Masalskienė. – Mūsų idėja buvo daržovės, bet suprantame, kad tai reikalauja daug priežiūros ir vandens. Yra ir gėlių. Gėlių ir daržovių kombinacijos yra kilusios iš Benedikto vienuolyno sodų.
Mūsų oras nėra kaip Berlyne, ten šilčiau, tačiau vasarą čia toks karštis terasoje, iki 35 laipsnių, nes ji izoliuota iš visų pusių, tarsi šiltnamis, labai palanki vieta. Ryte, vakare užbėgam su laistytuvu. Idėjų netrūksta, rankų trūksta. Vaikinų beveik neturime.“
Gėlės odiniuose batuose
Anot R.Masalskienės, iki šiol terasoje kultūros fabriko bendruomenė, kurios narių, skaitmeninio meno atstovų, aktorių, šokėjų ir kitų skaičiuojama apie šimtas, čia leisdavo laiką grilindami ir tiesiog atsipalaiduodami. Fabriko vadovybė bendruomenę ant stogo kviesdavo pusryčių, pasiūlydavo dalyvauti mankštoje ar kituose sumanymuose.
„Tai toks pasyvus laikas, buvo mūsų noras, kad tą savo kentaurišką gyvenimo būdą bendruomenė pakeistų, nes suaugę su stalais ir kompiuteriais. Kad pabendrautų, kad tas miestiečių gyvenimo būdas būtų kūrybiškesnis. Pakvailioti norėjome.
Svarbu ir tai, kad daiktai įgauna antrinį panaudojimą, suskamba naujai – kaip štai geri odiniai batai, kurių nežinai, išmest ar ne, sugalvoji, kad gali būti ir taip“, – rodydama į batus, kurie namais tapo gėlėms, pasakojo vadovė. Batus šiai idėjai padovanojo vadovės vyras, režisierius Valentinas Masalskis.
Pasak R.Masalskienės, projektas dar nebaigtas, mat terasoje yra ir daugiau vietos, norima apželdinti ir kitą plotą.
„Tikiuosi, nenumarinsime daigų ir bendruomenė pamatys, kad čia vertėjo laistyti. Vasarą ant sienos planuojame rodyti filmus, galbūt uždaresnėms, nišinėms auditorijoms. Pernai lauko terasoje rodėme, dabar bandysime šią erdvę užkariauti“, – kūrybinėmis idėjomis dalijosi R.Masalskienė, šiuo metu daiginanti tabako sėklas, mat anksčiau čia veikė tabako fabrikas.
Trečiame Kultūros fabriko aukšte įkurdinta terasa labiau skirta bendruomenės nariams, tačiau čia užsukti gali ir miestiečiai.
