„Naujuose gyvenamųjų namų kvartaluose, kurie kūrėsi pastaraisiais metais, anksčiau plytėjo vien veja, dekoratyvinis alpinariumas, tvenkinukas, nebuvo jokio sodo ar daržo, o pastaruoju metu naujakuriai kreipiasi į kraštovaizdžio architektus ir prašo, kad aplinkoje būtų sklypelis sodui ar daržui“, – pastebėjo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyrenioji mokslo darbuotoja Rita Nekrošienė.
Pasak žinovės, viena iš priežasčių, skatinanti pačiam imtis žemės darbų – neigiama informacija apie prekybos centruose parduodamus nekokybiškus vaisius bei daržoves. „Šį pavasarį pastebime, kad žmonės labiau perka sodo augalus, sėklas negu tuo pačiu metu pernai. Galbūt informacija apie blogą produkciją turėjo reikšmės”, – svarstė R.Nekrošienė.
Pamėgo ir jaunimas
 |
| Vaismedžiai. |
Kad vis daugiau žmonių nori imtis sodininkystės pastebėjo ir parduotuvės „Žalioji stotelė“ vedėja Aušra Muchtarova.
Pasak jos, užsuka vis daugiau žmonių, kurie niekada neužsiminėjo tokia veikla, o dabar nori balkone auginti prieskonines žoleles.
„Padaugėjo pradedančiųjų ir kas stebina, tai jauni žmonės, kurie, regis, nelabai laiko turi. Užsuka studentiško amžiaus jaunuolių. Manau, žmones veikia ne tik neigiama informacija, bet ir tai, kad kai kurios daržovės yra brangios“, – kalbėjo vedėja. Pasak jos, pardavėjos naujokams suteikia visą informaciją, kaip sėklas pradaiginti, į kokią žemę persodinti, kuo laistyti. A.Muchtarova pasakojo, kad net ir įdėjus ne daug pastangų bet kuris miestietis balkone galėtų užsiauginti rozmarinų, bazilikų, kitų prieskoninių žolelių, pamėginti sunokinti ir balkone vešinčius pomidorus.
Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė mano, kad sodininkystę paskatino ir tai, kad pastaraisiais metais žmonės įsigijo sodybų. „Man labai džiugu, kai matau medelį besinešantį žmogų, tikra atgaiva. Ne vienas žmogus gyrėsi išplėšęs žolės gabalą ir pasidaręs sodelį, nori turėti savų braškių. Daug žmonių mums skambina, klausia patarimų, teiraujasi apie gerus medelynus, nori pasisodinti vyšnelę, abrikosą ar obelaitę”, – sakė R.Žadeikienė. Ji pastebėjo, kad šiemet žymiai mažesnė dekoratyvinių augalų paklausa, dėl to kiek nukrito jų kaina. Žmonės perka mažiau gyvatvorių, medelių.
Pakenkė šalta žiema
Ekonomine prasme auginti savo daržoves ir vaisius yra brangiau nei pirkti. Tie, kuriems reikia važinėti į sodą, laistyti augaliukus, sąnaudos yra didesnės. Skirtumas yra 10–20 proc. augintojų nenaudai.
Iki pat rytojaus pavakarės klaipėdiečių laukia pirmą kartą ties Ledo arena surengta mugė „Mano sodas“. Sodinukais kartu su vyru jame prekiaujanti medelyno savininkė Donata „15min“ teigė, kad lankytojai domisi viskuo: ir obelimis, kriaušėmis, vyšniomis, trešnėmis, kitais medeliais. Besišnekučiuojant su žinove smalsuoliai teiravosi aviečių, vynuogių, šilauogių. Viena abrikosų medelio ieškojusi moteris teigė norinti auginti kažką naujo, be to, pažįstami vasarą jų prirenka kelis pilnus krepšius ir džiaugiasi sultingais, skaniais abrikosais.
„Naują aviečių rūšį, kuri neplinta po sodą išpardavėme vos atvykę”, – džiaugėsi aštuoniolika metų šia veikla užsiimanti moteris. Pasak jos, sodinukų kainos šiemet nepakeitė ir šalta žiema. Obelaitę ar kriaušę galima įsigyti už 20 Lt, panašiai kainuos šilauogės bei vynuogių daigai. „Pastebėjau, kad žmonės labai domisi retais augalais, kurie duoda vaisių, ne vien žydi. Tokia yra aktinidija. Klausia apie abrikosus, persikus. Turime retų veislių augalų, tačiau šiemet persikai, kriaušės, slyvos, trešnės labai pašalo, net apie 70 proc. sodinukų“, – apgailestavo Donata.
Auginti neapsimoka
Botanikė R.Nekrošienė pasakojo, kad ekonomine prasme auginti savo daržoves ir vaisius yra brangiau nei pirkti. „Esame atlikę tyrimus – vieni žmonės augino kolektyviniame sode daržoves, o kita šeima, tokios pačios sudėties, pirko parduotuvėje marinuotas, šviežias daržoves, vaisius. Tie, kuriems reikėjo važinėti į sodą, laistyti augaliukus, sąnaudos buvo didesnės. Skirtumas yra 10–20 proc. augintojų nenaudai. Žinoma, senjorai į sodus vyksta pigiau, jiems yra kitaip“, – kalbėjo darbuotoja. Pasak R.Nekrošienės, auginti apsimoka tuomet, kai maždaug 10 proc. derliaus gali parduoti kaimynui ar bičiuliui.
 |
| Rožės. |
Gėlės mažiau paklausios
Prekybos centro „Maxima“ atstovė Renata Saulytė taip pat antrino pašnekovams ir teigė, kad sėklų pardavimai išaugo labiau nei praėjusiais metais. „Žmonės prisiminė malonumus, kuriuos klestėjimo metais buvo primiršę. Tačiau sėklas, manome, perka ne tik dėl malonumo.
Užsiauginę daržovių gyventojai rudenį jas konservuoja, nes matome, kad apie 15 proc. sumažėja šios produkcijos pirkimai“ , – sakė R.Saulytė. Pasak jos, jei anksčiau žmonės labiau domėjosi gėlių sėklomis ir daigais, dabar jų parduodama 20 proc. mažiau nei daržovių sėklų.
