Valstybės kontrolieriai nustatė, jog „Sodra“ milijonus eurų moka už „Swedbank“ paslaugas, kurias pats bankas siūlo beveik nemokamai. Ir nors ši skylė „Sodrai“ buvo seniai parodyta pirštu, jos užlopyti fondas vis dar nesugebėjo. Sykiu „Sodra“ atkerta, esą viskas nėra taip paprasta, kaip pasirodė Valstybės kontrolės auditoriams.
Problemą parodė prieš dvejus metus
Anot auditorių, jei „Sodra“ būtų iki galo laikiusis ankstesniais metais pateiktų Valstybės kontrolės pasiūlymų, šiuo metu fondo skola būtų bent 15 mln. Lt (arba 4,344 mln. eurų) mažesnė. O gal ir daugiau.
Dar užpernai Valstybės kontrolės auditoriai nustatė, jog „Sodra“ be reikalo permoka už bankų teikiamas paslaugas. Šie bankai, vėliau įvardijami kaip „bankas A“ ir „bankas B“, yra du didžiausi šalies komerciniai bankai – SEB ir „Swedbank“.
„Valstybės kontrolė 2013 metais nustatė, kad fondo valdyba iš dviejų komercinių bankų nepareikalavo įstatyme įtvirtintų nemokamų paslaugų, todėl mokėdama išmokas apdraustiesiems 2013 metais patyrė 15 226 tūkst. Lt didesnes fondo administravimo sąnaudas. Siūlėme imtis priemonių, kad fondo lėšų apyvartos operacijos, į gavėjų sąskaitas įskaitant pervedamas socialinio draudimo išmokų sumas, visose kredito įstaigose būtų atliekamos nemokamai“, – rašoma Valstybės kontrolės atlikto „Sodros“ audito ataskaitoje.
Per dvejus metus komerciniams bankams sumokėta suma viršija 30 mln. litų.
Auditoriai pažymi, jog matydama pirštu parodytą skylę, „Sodra“ ją užlopė tik iš dalies.
„Dėl fondo valdybos pasiekto susitarimo vienas iš paminėtų komercinių bankų – bankas A nuo 2013 m. balandžio 2 d. išmokas jų gavėjams į sąskaitas perveda nemokamai. Tačiau tankiausią Lietuvoje klientų aptarnavimo tinklą turintis ir galbūt todėl daugiausia išmokų gavėjų pasirinktas komercinis bankas B šią mokėjimo pavedimų pagal sąrašą paslaugą toliau teikia atlygintinai: 2014 m. šio banko pensijų, pašalpų ir kompensacijų mokėjimo sąnaudos buvo 15 452 tūkst. Lt, šią sumą sudarė 0,375 proc. mokestis nuo bendros bankui pateikto mokėjimo pavedimų pagal sąrašą sumos“, – rašoma dokumente.
Permokėjo tūkstantį kartų?
„Sodra“ 15min.lt informavo, jog „Swedbank“ ir toliau gauna pajamas iš šios veiklos.
„Taip. Planuojama, kad už šią paslaugą nebus mokama nuo kitų metų“, – informuoja „Sodra“.
Tiesa, dabar statistika ne tokia įspūdinga. Jei pernai „Swedbank“ gavo 0,375 proc. banko klientams pervestų „Sodros“ lėšų sumos, dabar ši proporcija siekia 0,1 proc.
Valstybės kontrolė taip pat skaičiuoja, kiek realiai galėtų kainuoti „banko B“ paslaugos, už kurias „Sodra“ moka milijonus. Esą pernai būtų pakakę pusantro tūkstančio litų per metus. O sumokėta tūkstantį kartų daugiau.
Banko paslaugos „Sodrai“ išlieka kelis šimtus kartų brangesnės nei to paties banko pasiūlyta elektroninio sąskaitų valdymo kanalo paslauga, teigia Valstybės kontrolė.
„Siekdama įgyvendinti mūsų teiktas rekomendacijas, 2014 m. rugsėjo 10 dieną fondo valdyba paskelbė elektroninių sąskaitų valdymo paslaugų viešąjį pirkimą.
Vienoje pirkimo dalyje buvo planuota įsigyti fondo valdybos sąskaitų, esančių komerciniame banke B, informacinių paslaugų paketą ir operacijų paslaugų paketą. Pasiūlymą tokią paslaugą suteikti už 130 Lt per mėnesį, už 4 680 Lt paslaugos mokestį per trejus metus pateikė tik komercinis bankas B.
Tokia 1 560 Lt vertės per metus paslauga fondo valdybai leistų visiškai atsisakyti to paties banko teikiamų gerokai brangesnių mokėjimo pavedimų pagal sąrašą paslaugų. Tačiau sutartis dėl fondo patiriamų išmokų mokėjimo išlaidų sumažinimo su komerciniu banku B 2014 metais nebuvo sudaryta.
Nors 2015 metais komercinis bankas mokestį nuo bendros bankui pateikto mokėjimo pavedimų pagal sąrašą sumos sumažino iki 0,1 proc., šios paslaugos išlieka kelis šimtus kartų brangesnės nei to paties banko pasiūlyta elektroninio sąskaitų valdymo kanalo paslauga”, – konstatuoja Valstybės kontrolė.
Galėjo taupyti – bet nebuvo kaip?
Auditoriai savo išvadoje pateikia ir „Sodros“ pasiteisinimą. Esą keliolika milijonų kainavusių paslaugų buvo galima atsisakyti, bet pritrūko žmogiškųjų išteklių.
„Pagrindinės fondo valdybos nurodytos priežastys – techninis komercinio banko B siūlomos paslaugos nesuderinamumas su fondo valdybos naudojama finansų valdymo sistemos programine įranga ir didelis fondo valdybos visų informacinių technologijų specialistų užimtumas minėtą finansų valdymo sistemą pritaikant dirbti su euru. Tačiau audito metu gauta informacija šių priežasčių pagrįstumo nepatvirtina“, – kerta auditoriai.
„Sodra“ pabrėžia, esą viskas nėra taip paprasta, kaip savo ataskaitoje dėsto Valstybės kontrolė. „Tų paslaugų nebuvo galima gauti nemokamai ar už simbolinį mokestį”, – teigiama „Sodros“ 15min.lt pateiktame komentare.
Oficialiame atsakyme Valstybės kontrolei „Sodra“ taip pat atsikerta, esą „banko B“ elektroninio sąskaitų valdymo kanalo paslauga „nesunkiai integruojama tik į nesudėtingą įmonės finansinės apskaitos / resursų planavimo sistemą“.
Taigi, anot fondo, nebuvo jokių galimybių sudėtingoje ir didelėje „Sodros“ sistemoje pritaikyti tą patį sprendimą, kurį naudoja kiti „Swedbank“ klientai.
„Sodra“ pažymi, jog imsis visų priemonių neatitikimams ir spragoms šalinti, nors ir nesutinka su nemenka dalimi Valstybės kontrolės priekaištų. „Neskaičiavome, su kokia suma nesutinkame, tiesiog darome viską, kad ateityje jokių pastabų Valstybės kontrolė neturėtų“, – teigiama „Sodros“ 15min.lt pateiktame komentare.
