Anot jos, apdraustųjų skaičius ketvirtąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, sumažėjo 24 tūkst., tuo metu užregistruotų bedarbių padaugėjo 126,7 tūkstančiais.
„Metų pradžioje galėjome augantį bedarbių skaičių sieti su apdraustųjų skaičiaus sumažėjimu, bet trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius niekaip tuo nebuvo galima paaiškinti, nes antroje metų pusėje apdraustųjų skaičius buvo gana stabilus, o bedarbių skaičiaus gretos augo ir augo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Pasak jos, augant bedarbių skaičiui, daugėjo ir nedarbo išmokų gavėjų, tačiau jų skaičius piką pasiekė liepą ir iki metų pabaigos liko stabilus.
„Nuo liepos turėjome išaugusį nedarbo išmokų gavėjų skaičių, kuris siekė apie 90 tūkst. ir toks išliko iki metų pabaigos. Dabar matome, kad augimo daugiau nebūta ir nedarbo išmokų gavėjų skaičius išlieka ties 90 tūkstančių“, – sakė K.Zitikytė.
Anot jos, nedarbo išmoką ketvirtąjį ketvirtį gavo apie 38 proc. visų registruotų bedarbių.
„Tarp visų sprendimų, kuriuos pernai priėmė „Sodra“, apie pusė jų buvo neigiami – neskirti nedarbo išmokos. Ta dalis, palyginti su 2019, padidėjo“, – sakė „Sodros“ analitikė.
Pasak jos, didžiajai daliai žmonių neskiriama išmoka, nes jie neturi būtino stažo – apie 94 tūkst. žmonių per paskutinius dvejus metus neturėjo pakankamo stažo išmokai gauti.
Anot K.Zitikytės, dalis besiregistravusių žmonių buvo jauni, neseniai baigę mokslus, dalis buvo savarankiškai dirbančių, ilgą laiką niekur nedirbusių. Nors nedarbo išmokos jie negavo, tačiau jiems mokama darbo paieškos išmoka.
„Viena vertus, matome kad jaunimas greičiau susiranda darbą, tai tikėtina, kad karantino suvaržymams pasitraukus, jaunimas galėtų greičiau darbą susirasti. Kalbant apie moteris, tai struktūriškai buvo nulemta, kad tiesiog karantinas paveikė tas veiklas, kur dirbančiųjų didesnė dalis buvo moterų“, – sakė K.Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, ketvirtąjį 2020 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku 2019 metais, nedarbo lygis padidėjo 2,6 proc. punkto. Moterų nedarbo lygis augo 3 punktais, o vyrų – 2,3 punkto.
Tuo metu 15-24 metų jaunimo nedarbo lygis augo 4,9 proc., 25-54 metų – 2,6 proc., o 55-64 metų – 2,7 procento.