„Sodros“ duomenimis, nuo liepos 1 d., kai įsigaliojo Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas, teisę kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos įgijo apie 500 apdraustųjų.
„Apie tai, kad vienoje darbovietėje nepertraukiamai praleidus daugiau nei penkerius metus ir darbo sutartį nutraukus darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės galima kreiptis dėl ilgalaikio darbo išmokos, pranešame visiems darbuotojams, kurie per 3 mėnesius po atleidimo nesikreipia dėl šios išmokos skyrimo“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis. Iki šiol prašymus pateikė kiek daugiau nei 200 apdraustųjų.
Gyventojai, pretenduojantys gauti ilgalaikio darbo išmoką, dėl jos gali kreiptis pusę metų. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas buvo atleistas rugsėjį, jis prašymą gali pateikti iki kitų metų kovo. Tačiau svarstyti jų prašymus pradedama ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo atleidimo dienos, nes išmokos skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie per tris mėnesius neįsidarbino pas tą patį darbdavį. Tai reiškia, kad rugsėjį atleisto darbuotojo prašymas gali būti svarstomas gruodį.
Ilgalaikio darbo išmokos gali būti skiriamos tik tiems darbuotojams, kurie buvo atleisti po šių metų liepos 1 dienos. Jei darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, ir įmonėje nepertraukiamai praleido nuo 5 iki 10 metų, jam skiriama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išdirbus nuo 10 iki 20 metų – dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka, o daugiau nei 20 metų – trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.
Mėnesio darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal tam darbuotojui už praėjusių dvylika mėnesių priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, vidurkį. Taip pat svarbu, kad ilgalaikio darbo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar žmogus gauna kitų išmokų.
