Vyriausybei taip pat bus siūloma pritarti, kad ligos pašalpą už ketvirtą ir penktą nedarbingumo dienas mokėtų darbdavys, o pašalpa iš „Sodros“ lėšų būtų mokama tik nuo šeštos nedarbingumo dienos.
Šiuo metu už pirmąsias dvi ligos dienas moka darbdavys, o „Sodra“ moka nuo trečios dienos.
Ministerijos aiškinamajame rašte teigiama, kad pataisomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams ligos pašalpomis ir užtikrinti tikslingą „Sodros“ lėšų naudojimą. Taip pat pripažįstama, kad dėl to galimas dalies visuomenės nepasitenkinimas.
Prognozuojama, kad įstatymo pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti nuo gegužės 1 dienos, per metus padės sutaupyti apie 180 mln. litų „Sodros“ lėšų, o per šių metų aštuonis mėnesius – 120 mln. litų.
Siūloma laikinai riboti pensijų nepriemokas dirbusiems pensininkams
Siekiant subalansuoti „Sodros“ biudžetą, Vyriausybei siūloma apriboti neišmokėtų senatvės ir invalidumo pensijų dirbusiems pensininkams mokėjimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nekeisti nepriemokų dirbusiems pensininkams mokėjimo grafiko, bet apriboti išmokamą sumą: jei nepriemokos suma viršija 100 litų, išmokama 50 proc. sumos, tačiau ne daugiau kaip 830 litų (vidutinis senatvės pensijos dydis), o likutį išmokant 2010 metų birželio mėnesį, nekeičiant grafiko.
Jeigu nepriemokos suma yra ne didesnė kaip 100 litų, siūloma ir toliau mokėti visą sumą.
Pasak ministerijos aiškinamojo rašto, taip norima skirti „Sodros“ lėšas pirmiausia einamosioms išmokoms, o ne buvusioms nepriemokoms mokėti. Taip būtų subalansuotas „Sodros“ biudžetas, kurio deficitas, anot fondo vadovo, šių metų pabaigoje gali siekti apie 1,5 mlrd. litų.
Nepriemokas dirbusiems pensininkams, kurie nuo 1995-ųjų iki 2001-ųjų negavo dalies pensijos, „Sodra“ pradėjo mokėti pernai liepos mėnesį, tam pernai buvo skirta 200 mln. litų, o šiemet – 145 mln. litų.
Pernai lapkritį būsimasis premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad 1995–2002 metais neišmokėtų pensijų grąžinimo tvarka nebus keičiama.
Nemokėtas pensijas atgauna žmonės, kurie po pensijos paskyrimo 2001–2002 metais nuolat arba atskirais laikotarpiais dirbo ir gavo didesnę nei įstatyme nustatytą algą. Dėl to jiems buvo mokama ne visa paskirta senatvės ar invalidumo pensija.
